Kelionė į Pirmąjį miestą.

Bartolamejus liko "suzavetas" gnomo ismintim ir sumanumu...:" Ir kaip tu taip greitai susivokiai ko jis is musu nori...?
Zolininkas net nelauke, jokio atsakymo, ir pati klausima jis uzdave vien del to, kad nezinojo ka daugiau pasakyti. Laukinio pasiulymas gerokai ismuse Bartolameju is veziu. Tad jis stovejo vis praverdamas burna, taciau nepasakydamas nei zodzio, ir vel uzdarydamas-matesi, jog jis bande rasti tinkama atsakyma, taciau visos pastangos kol kas buvo bevaises...

Gerderalinfeldamas Bartolomejaus klausima priima tiesiai ir pradeda aiskinti praktiskai ta pati, ka jau girdejote is lingvisto, tik dar su gramatinemis ir lingvistinemis pastabomis. Paskui pasirodo, kad gnomas pagaliau suvokia, ka is tikro reiskia laukinio pasiulymas ir staigiai nutyla, kaip mieta praryjes. Po keliu sekundziu vis delto isspaudzia is saves:

- Uvi kaks?

Spoiler:

//Jei gmas negali skaityti spoileriu, tai ir tai gana aisku, ko klausiama. //

OCC:// siaip spoileris neveikia kaip reiketu, dbclikc'inus matomas tekstas .

- Laukiniu kompanija... Paklausk ar butina auka Ju dievui, nuo kiekvieno musu asmeniskai, ar tai ipareigojama tik vienam is musu? Siulyciau sita dievobaiminga nevala apmaut, kad mes nesame auka jo dievui, kaip tam tycia, mes iskeliave i piligrimine kelione... Arba galim sprest kitaip... Nukreipt demesi, kad mes spetume kitus nevalas is krumu isrukyt.

Norekas nusiviepė.
- Visai nenorėčiau aukot savo nykščio dėl kažkokio dievo. O kažkas prieš mus jau paaukojo ne tik pirštus..

//jis tam ir yra spoileris - jei esi sąžiningas ir neskaitai, nespaudalioji ta kartą/du.
vertimas - taip jis ir veikia. slepia nuo tų, kuriems tai yra spoileris//

jūsų pašnekovas išgirdęs eksperto klausima teatsako "Uvi", su pagarbia tonacija ir tada pakartoja dar kartą "Uvi" ir kairės rankos neesamu nykščių (ta dalimi, kuri liko nurėžus nykštį) perbrqaukia sau per nosį.

O tada lingvistas kažko paklausia (apiue tai ar auka būtina kiekvienam) ir sulaukęs laukinio paaiškinimo. Išverčia kiek drebančiu balsu.
"jų dievui pakaks įrodymo iš vieno iš mūsų, o kiti galės prisijungti didžiojo ritualo metu" čia lingvistas nervingai kosteli. O be to, jis sako, jog "tr'vali mi" ir jis dievo vardu įparteigotas vykdyti bausmę kitatikiams.
Rodos, "tr'vali" tai kažkoks žodžių junginys reiškiantis "tris kart"; "mi" - tai "ne". čia vėl nervingas kostelėjimas. "tris kartus ne ir dievo vardu vykdysiu bausme jums, kitatikiams" - čia būtų , khem, teisingiausias vertimas. Tik ką "tris kartus ne" jis nepasako...

Bartolamejaus ziopcijimas tesesi toliau...matyt daktaras tikrai per savo gyvenima pirma karta atsidure panasioje situacijoje...o situacija buvo nepavydetina...arba kirsk sau nyksti arba stok i musi su laukiniais...zolininko galvoje sukosi ivariausios mintis: "gal begto-ne as ne bailys. Gal isitraukt durkla ir priejus prie laukinio, rodant jam, tarsi pjaunu sau nyksti, perezt jam gerkle-ne smarves neuzteks. Gal apsimest lygotu ir pradet raitytis, taip atkreipiant laukiniu demesi ir tikintis, kad bendrazygiai pasinauod proga-ne jie patis nesupras kas man daros. O gal tiesiog pasikliauti kitais...". Taip mastydamas, Bartolamejus ir stoveju pasislepes uz sargybinio nugaros, tarsi laukdamas kazko, ko net pats nezinojo.

//OOC: mano nuomone, nubalsuojam nupjauti nyksti NPCiukui kokiam: lingvistui ar dar kas ten su mumis velkasi. arba mului //

- Ne, ne, as savo nykscio neaukosiu, - nervingai pareiskia Gerderalinfeldamas.- Man jis paciam reikalingas, irankiams kurti, artifaktams ir moksliniams irenginiams tirti. Bet jei kam nors is jusu nykstis nereikalingas - gnomas net siek tiek nusvinta - galite ji paaukoti. Taip, tai butu geriausia.

//bijau, kad npc'iukai (apsauginis, lingvistas, kapų plešikas) intensyviai tam priešintųsi. bet kadangi taip norit, galit surišti, kad ir kapų plešiką (mat teoretiškai iš jo kaip NPC mažiausiai naudos šiuo metu) ir panaudotį tam tikslui.//

Uzmetu aki i ju sebrus, kas nors su lankais yra ginkluotas ar kitokiais saudymo/svaidymo ginklais. Gal jie paruosti? O kuo jie is vis ginkluoti...

- Niekas apie nyksti nekalbejo, jis reikalavo kairiosios plastakos. Nemanau, kad kas nors is musu krykstaus ja atidaves. Organizuojam sumaisti, nes manau dar keletas fraziu ir neturesim kito sanso, kaip tik veltis i kautynes, be jokio papildomo pliuso. Norekai, sugebesi greit pasinaudot savo lanku?

yra du itin trumpi lankai, o kiti trys (įskaitant stovintįjį prieš jus) teturi po peilį. Kitų (?) esančių (?) krūmuose (?) nematot tai ir nematot jų (o ar jų išvis yra čia jau kitas klausiamas) ginklų.

- O kas jei jų pilnas miškas..? - kiek galėdamas tyliau Norekas kreipėsi į Alimyr'ą, tarsi baimindamasis, kad "benykštis" nesuprastų - Žinoma, lanku aš naudotis moku, bet prarasti savo turtų dalį, o tuo labiau - gyvybę, aš visai nenoriu. Be to, tie išminčiai abejoju ar sugebės pasipriešinti, o ir mulus rizikuojam prarasti.

-Baik, snabzdet Norekai, taip mes atrodom dar itartinesni!
Berods viska ka dabar galejo daryt Bartolamejus, tai peikti kitus ir stoveti visiskai pasimetusiu bei nezinanciu ka daryt toliau.

- O tu baik rėkaut, bo sukelsi visus benykščius ant kojų.

Ir vel tik ziopciojimas pasimate zolininko veide. Daktaras suprato, kad pats pasielge ne ka protingiau uz Noreka, tad ir atsaut medziotojui nesugebejo, tiesiog dar labiau susiguze ir pasistenge visiskai isnykt uz apsauginio nugaros.

- Apie nyksti jis kalbejo, ne apie plastaka, negi nesupranti "anamak" gi sake, - vel pradeda aisktinti lingvistine teorija Gerderalinfeldamas. Paskui nutyla.

- Ai supratau, jus irgi nykscio nenorite prarasti. Tai sukam atgal tada ar ka. Nebent lingvistas sugebetu juos ikalbeti, kad mes visi paaukosime nykscius per didyji rituala. O, ne, nenoriu aukoti nykscio per rituala, sukame atgal! - panasu supanikuoja gnomas.

-Taip, taip, taip visiskai tau pritariu Gerderalinfeldamas...sukam atgal...
Buvo panasu, jog Bartolamejus dabar sutiktu su bet kokiu sprendimu, kad tik greiciau sita situacija issisprestu ir jei galima taikiai.

[Veiksmas]
- As sakau palastaka, negi nesuprantat... Prienu prie ziopcijancio daktaro ir piktai mosuoju rankom, pradedu rekt piktu balsu... Suraukiu antakius, akimis svaidau zaibus, viena ranka rodau i dangu ir i zolininka (duodu suprast bepirsciui, kad dievas ant jo pyksta)... Ziuriu kaip reguoja musu pasnekovas. Iterpiu: - Ar puolam?

- Galbūt yra koks kitas kelias?
Norekas kreipiasi į eksperta:
- Kaip Jūs manot?

- Nemanau, kad tinkama ideja... Prie kelio lengviausias grobis, o sitie nevalos tuo ir naudojas... Ir vis "baruosi" su Bartolemejum.

- O aš nemanau, kad tinkama idėja pradėti kovą. Mes per silpni. Galbūt čia reikia armijos jiems pasipriešinti. Tačiau nelabai sutinku ir su idėja aukoti ir dalyvauti rituale. Po to reginio kurį mačiau stovyklavietėj, nepasitikiu aš tais "benykščiais"... - Norekas vis žvalgosi po krūmus.

Apstulbintas vedlio ir visos esamos situacijos, Bartolamejus pagaliau susivoke ir pradejo blaiviai mastyt. Vargais negalais, jam net pavyko paslept baimes ir beviltiskumo israiska. Po keliu sekundziu Bartolamejus palinksejo vedliui ir pridure:
-Pala dar neskubek.
Tada kreipesi i lingvista.
-Isminciau isversk jam, kad mes norime isitikinti, jog jis musu nemulkina ir tegul visi jo sebrai islenda is krumu ir taip pat irodo, jog jie yra dievo tarnai ir atidave savo auka jo garbei.

Isgirdes Noreko klausima, Gerderalinfeldamas siek tiek pagalvoja ir pagaliau pasako:

- Gerai pabandysiu si bei ta, bet jei nepavyks, tai apsisukam ir begam. Arba jus juos saudot. O dabar nesistebekit, kad ir ka isvysit.

Gnomas siek tiek pasitraukia nuo kitu, pasiknisa savo kuprineje ir issitraukia kazka panasaus i pypkute. Prisidega ja ir prideda prie lupu... Bet staiga pypkute iskrenta jam is ranku, jis pradeda tasytis, akys stoja stulpu, o is ausu pasipyla dumai. Kairioji ranka su iskeltu nyksciu issitiesia laukinio link, o is jo burnos pasigirsta kimus balsas:

- UUUUUUUVVVVVVIIII! Uvi terempe, klasi modo! Uvi tempe, nezagaile terba! UVI estus mandori! Ritualus kepermente praebus, no kariv' anamak soltus vadrus! UVI KLAPTUS!

Spoiler:

Paskutiniai zodziai praktiskai issvoksciami ir Gerderalinfeldamas tebekrupciodamas susmunka ant zemes.

Koks staugimas pasigirsta krūmuose, tegalima tik įsivaizduoti. Kažkas puola rėkti "Uvi, Uvi!", kažkas puyola bėgti, kažkas suklykia iš siaubo, kažkas susitrenkia vienas su kitu ir galiausiai...

Visi šeši laukiniai puola bėgti tolyn, nusigandę mirtinai ir dingsta po keletos minučių iš akių.

Lingvistas net nervinga nusijuokia ir puse lūpų kreipiasi į gnomą:

- Nesvarbu, kaip tu tai padarei, bet dalis "dievas suės jūsų kepenis" man labai paliko įspūdį.

Liekate stovėti vieni prie kelio link pirmojo miesto.

Kai kas lieka stoveti, o kai kas lieka guleti... Gerderalinfeldamas tebeguli ant zemes ir siek tiek krupcioja. Kiti keliauninkai is pradziu gana selmiskai susimirkcioja, bet po keliu minuciu rimtai susirupina //ooc: as tikiuosi // Bartolomejui jau besiruosiant lenktis prie jo, gnomas sunkiai atsimerkia ir pro isdziuvusias lupas susnabzda: "Gerti!"

Spoileris Bartolomejui ir GMui:

Spoiler:

.

-Ogo, gudru...
Keliolika sekundziu ziurejes kaip horizonte dingsta laukiniai, zolininkas pagaliai atsikvosejo ir kaip mat prisoko prie gnomo...
-Hei, drauguzi, puikiai pasiruodei, tuoj, tuoj, palauk sekundele...stai imk gurkstelk sito, dar vat nedidelis gurksnelis sito ir...na kur gi as tai nukisau...ah, stai!...imk pauostik stai sito...po sekundelis turetum jaustis geriau, neisigask jei truputuka suksis galva...apsvaigimas naturalus procesas, po...
Bartolamejaus krepsys buvo tartum visas sandelis prikamsytas ivairiausiais maziukais buteliukais, maisiukais ir irankiais, tad buvo visai nekeista, jog pats daktaras kartais pasimesdavo, ir griebdavo ne ta buteliuka, po to mikliai kisdavo ji i vieta ir traugdavo kita.