Kelionė į Pirmąjį miestą.

-Kas per...!?-susuko daktaras, prabeges dar kelis metrus i prieki nuo smugio inercijos. Pagaliau sustojes, apsisukes ir pamates visa gan keista vaizda, daktariukstis dar karta pridure, tik si kart jau tyliau...
-Kas per...?- Norekas pasirode tarsi apsestas, nors daktaras pazinojo sita persona visai neilga laiko tarpa, taciau toki jo zvilgsni jis pamate pirma syk, tad patruputi pradejo judeti uz sargybinio nugaros, tai tapo jau Bartolamejaus savisaugos instinktu dalimi.

//ooc: ar ekspertas gali suprasti kas ivyko nors dalinai? //

Gerderalinfeldamas net sokteli is netiketumo, po to atidziai pazvelgia i Noreka:

- Kas cia dabar darosi? Tave suzeide ar cia koks Dievas tau trinktelejo? Ei, vedly, sargybini, ziurekit, kas darosi! Ir tu Bartolomejau, nesislepk, elfui pagalbos reikia!

Gnomas arciau prie Noreko neina, bet per akinius nuodugniai apziurineja medziotoja.

// supranta jog kažkas labai keisto atsitiko su noreku, kad ji priverte taip pasielgti. Teoriskai tai galejo buti apsedimas, bet apsedimai yra mazdaug legendos lygio ir siaip turetu trukti amzinai, o cia labaiau panasu į prieuolį.
yra dar viena versija - Norekas yra psichinis ligonis. Bet ji jums neatrodo tikėtina.//

Vi'Amas išpūtes akis stebi Noreką, o tada greitai tarp savo daiktų sužvejoja žiūronus ir užžšoka ant artimiausio didelio akmens, nukreipdamas jį ten, kur stovyklavo benykščiai.

Aišku dabar jų laužą dengia sienos ir vartų liekanos, bet gal su žiūronų jsi ką įžiūrės...

Žolininkui (ir visiems laikantiems save kiek patyrusiais ligose):

Spoiler:

Po sims! Kas tave apsedo zmogau...?-nedrasiai kalbejo Bartolamejus islindes is uz orko nugaros ir letai pedindamas link Noreko.
-Atrodai tu tikrai prastai, hmmm..., duok zvilgtelsiu-vis dar su nebyliu Noreku kalbejo daktaras, po ko pabande paguldyt "ligoni" ant zemes ir pasiulyt jam vandens. Tada pradejo raustis savo krepsyje ir burbet vos girdimai sau po nosim...
-ech, ta daktaro duona-tave musa, o tu gydai...

Norekas suklupo. Niekada per savo nugyventus metus nesijautė toks nusilpęs ir išsekęs, o dar beveik rodos prieš akimirką viskas buvo gerai. Galva sukosi, smilkiniuose ritmingai tvinkčiojo skausmas, akyse vaizdas sukosi tai į kairę, tai į dešinę. Aplinkiniai balsai, vėjo ūžesys susiliejo į vieną visumą, ir Norekui buvo visai nesvarbu ką jis girdi, jis tenorėjo kad viskas liautųsi. Tačiau jam iš galvos niekaip neišėjo mintys apie tai ką jis MATĖ ir GIRDĖJO...
Jis bandė kažką pasakyti, bet neįstengė...

Pamates, kad zolininkas jau klupo prie elfo, gnomas irgi tebemurmedamas po nosimi "apsedimas? po simts, tie dievai ir ju pranasai... ar cia tie uviai pasidarbavo su savo ritualu" priseda prie Noreko. Pamates, kad nepades daugiau nei Bartolomejus, atsigrezia i Vi'Ama:

- Ar matai ka nors itartino?

Po to sukteli "spintai":

- Ciupk Noreka ir greitai mauname i Vi'Amo namus, nera ko cia laukti, kol dar kam dievo pirstas per galva uzdros.

- Aš manau, jog planas nešti muilą yra gan neprastas, mat rodos jie jau pasiuntė porą žvalgų, kurie šiuo metu braunasi per va ten esančio pastato griuvėsius.

Mosteli ranka tolumon.


Spinta užsiverčia Noreko ranką sau ant pečių ir ima pagelbėti jam judėti pirmyn.
Visi paskubomis pajudate pirmyn.

Norekui:

Spoiler:

Vedlys pasitikrina savo ginkluote. Kelias akimirkas stebi artejancius zvalgus.

- Laiko paslept pedsakams nepakaks. Ilipom i tikra mekene. Man rodos neisvengsim kraujo praliejimo - atsigrezia ir padeda spintai nest Noreka. - Paskubam... ,- snypsteli.

Po truputį silpnumas ėmė rimti. Tačiau Norekui buvo baisu pažvelgti ton pusėn. Jis bijojo, kad išgirs tą nenormalų garsą, ir viskas prasidės iš pradžių.

Gerderalinfeldamas, isgirdes vedlio zodzius, greitai pasirausia kuprineje, istraukia kazka ir meta besitraukiantiems keliautojams uz nugaru. Uz keliautoju nuo zemes pradeda kilti dumai ir nuo artejanciu zvalgu grupe atskiriama siokia tokia dumu siena. Po to gnomas dar labiau paspartina zingsni, prisiveja visus vedanti Vi'Ama ir toliau eina salia, bet siek tiek uz sio.

Vi'Amas kiek piktokai pašnibžda grnomui:
- Butų suveikę, jei jie mus būtų pamatę, bet dabar jei tik tiksliai žinos, kur pradėti mūsų ieškoti.
po to visai ramiai:
-Bet kas padaryta, tai padaryta. Liko visai nedaug ir mes būsim saugūs.

Pamažu skinatės kelią tolyn miesto griuvėsiais, kai netikėtai pakeliui pasitaiko visiškai sveiki laiptai iš keturių pakopų, bet itin platūs.
Vi'Amas kiek keistai juos nužvelgia, bet visgi užlipa ant pirmojo.
- Dar keliasdešimt žingsnių.

Bet už nugaros pasigirsta keista kalba tariami žodžiai, ir pamatote atbėgančius gal dešimt benykščių, visi, išskyrus vieną, tik su peiliais, kurie laikomi rankose. Neaišku ar sugebės jie jus pavyti ar ne. Vienintelis benykštis bėgantis gale užšoka ant didelėsnio akmens ir deda strėlę į lanką.

Jūs kaip tik šūvio atstumu.



Norekui:

Spoiler:

Kad ir koks nusilpęs ir pavargęs jautėsi Norekas, elfiška jo dvasia neleido jam sotvėti nuleistu žandikauliu, ir laukti kol kas nors nukentės. Jis žaibišku greičiu priklaupė, abiem rankom iškart sugriebė lanką ir strėlę. Laikas, rodos, suletėjo. Jis įstatė strėlę, beveik tuo pat metu nusitaikė ir šovė...
strėlė skrodė orą lėtai sukdamasi palei laikrodžio rodyklę...
skriejo benykščio galvos link...

Iki siol judejas kaip paprastas senukas, Bartolamejus visisakai pasikeite isvydes buri "draugiskai" nusiteikusiu benyksciu. Is jo burnos issoko gan garsus aiktelejimas, o akys igavo idealiai apvale forma, rodos, jog tuoj ir isredes is akiduobiu . Senukas taip paspartino zingsni, jog lenkdamas visus, turejo neabejotinai pirmas atsidurti laiptu virsuje.

//darau logine išvadą, jog šauni į lankininką, mat jsi vienintelis gali jums iškart pakenkti.//
du šauliai iššauna vienu metu... ir, laimei ar nelaimei, tenusprendžia ateitis... abu pataiko. Noreko strėlė įsminga tiesiog į tarpuakį jo priešininkui ir šis dingsta už akmens ant kuriop stovėjo, akimirkai tik šmėkštelna jo basos kojos jam krentant aukštėlnikam.
Bet, jo pačio strelė nuskriejusi kiek kreivu lanku visgi sugeba pataikyti į VI'Amą, kuris dar ir pastumtas strelės, šoka pirmyn ir suklupęs ant viršutinio laiptelio... Staiga pradingsta jums iš akių.

Žolininkas, pasiekia viršų tą pat akimirką kaip šaulių strėlės jų taikinius Vi'Amą ir taippat dingsta iš jūsų akių.

norekui:

Spoiler:

Pora laukinių išpūtę akis sustingsta, nustebinti greito senuko išnykimu.

Pats senukas stebi štai ką -

Spoiler:

- Kas per velnias, - surinka gnomas pamates dvieju asmenu isnykima, bet pavojus gauti strele i uzpakali nustelbia jo zingeiduma ir Gerderalinfeldamas pasileidzia laiptais paskui Bartolomeju ir Vi'Ama.

Norekas atsisuko, dingusiųjų link, mažumėlę pagalvojo. Po minutėlės sugriebė virves laikiusias mulus, kurie atrodė irgi šiek tiek nusigandę, ir lėtai, nužvelgdamas benykščių reakciją ir veiksmus judėjo laiptais viršun...
- Nagi... turim pasiekti viršų...
Norekas dar kartą žvilgtelėjo vartų pusėn...

Benykščiai nustebinti dar ir eksperto dingimu, galiausiai nusprendzia tik apsupti jus ganėtinai dideliu puslankiu, kuris letai bando pavirsti apskritimu apglebsenčiu ir griuvsius kitoje sveikųjų laiptų pusėje. Niekas nedrįsta prie pačių laiptų artintis.

Visi kiti (NPC ir galbūt vedlys(rodos liko)), kartu su noreku ima lipti viršun, kiek ramiau.

Norekas ramiai sau įžengia pro vartus.

//o dabar kelsimes kiton temon, nebent dar vedlys lieka lauke vaikščiot. jis gales ir cia pasivaiksčiot.//