Kelionė į Pirmąjį miestą.

-Ar isgirdai bent gaidele priestaravimo mano zodziuose, vedly? As tik paprasiau buti mandagesniam...as visiskai pritariu tau...mums tikrai reikia nezdintis is sitos vietos...
Bartoalomejus zengia kelis zinksnius pasnekovo link, kazka panasaus burbedamas i :
-Mirtis......kaip nekenciu sio kva...
Tada vel pakele akis ir pazvelge i vedli:
-Rodyk kelia drauge...

- Mes is cia einam? - atsitraukia nuo pergamento Gerderalinfeldamas - Ir kodel? Nesaugu? O kitur saugiau bus? - panasu, kad gnomas nepatenkintas, kad ji atitrauke nuo jo uzrasu ir minciu.

Nezymiai linkteleju Bartolemejui:

- As tikiuosi, kad musu tarpusavio supratimas neisbles, drauge.

Zvilgteleju i gnoma:

- Deka musu gerojo eksperto issakytu klausimu, duodu suprast, kad keliausime visa nakti. Gerderalinfeldai, nepatariu burbet ir priestaraut, o jei taip nutiks - busite supanciotas ir uzsodintas ant mulo. Ponai, padekokit jam, kad ismainete dregnoka poilsi i koju mankstinima.

Apziurineju ar mulai tinkamai apkrauti rysuliais ar tvirtai laikosi...

- Na, na ir kas tave paskyre ekspedicijos virsininku, kad gali cia visiems komanduoti? Jeigu jau elfas, tai reiskia vadovas?

-Na nekeliam nereikalingu gincu ir problemu, niekas cia nera niekieno virsininkas...sprendzia dauguma, o ji nusprende judet toliau...demokratija...
Likusius zodzius zolininkas susnabzdejo vos girdimai, bet labai arti vedlio, kad jie pasiektu adresata.
-Nepamirsk ka as tau snekejau apie mandaguma...

Isgirdes Bartolomejaus zodzius, Gerderalinfeldamas siek tiek nusiramina, sukisa pergamenta ir plunksna i kuprine ir dar vis nelabai patenkintai kraipydamas galva patraukia su visais.

Norekas stebėjo pokalbį, tačiau kištis visai nenorėjo.
- Tai mes vykstam?

- Ponas isminciau, gal teiktumetes padeti knyga, zinot cia mums gresia negeri dalykai... Nesitekek, Bartolomejau, as nesu ponas pas kuri sedit vakarienes... As paprastas keliautojas kaip tas velstietis lenkiantis nugara savam darze.

- Klausykit, užteks tų suknistų ginčų. Judėsim mes pagaliau ar ne? Geriau mąstykit kaip pasisaugot tų...benykščių.

As jau vedu mulus i kelia...

- Norekai, stebek pasalies krumynus, medzius, kad nebutu smagumo.

Bartolamejeus tiesiog dar kart pazvelge i vedli, pakraipe galva ir nuejo tikrintis svao mantos, nes suprato, kad jos tikrai gali prireikt, o tokiu atveju geriau jau zinoti kurioje vietoje kas guli, nes kiekviena sekunde gali buti svarbi.

mcleod rašo:

- Ponas isminciau, gal teiktumetes padeti knyga, zinot cia mums gresia negeri dalykai... Nesitekek, Bartolomejau, as nesu ponas pas kuri sedit vakarienes... As paprastas keliautojas kaip tas velstietis lenkiantis nugara savam darze.

//OOC: Kam sitas buvo taikoma? Jeigu Gerderalinfeldamui, tai juk buvo pradeklaruota, kad jis jau susipakavo savo pergamenta. Tai ar zaidejas deklaraciju neskaito, ar vedlys toliau beprasmiskai putojasi, prasyciau paaiskinti. //

Raimondas rašo:

mcleod rašo:

- Ponas isminciau, gal teiktumetes padeti knyga, zinot cia mums gresia negeri dalykai... Nesitekek, Bartolomejau, as nesu ponas pas kuri sedit vakarienes... As paprastas keliautojas kaip tas velstietis lenkiantis nugara savam darze.

//OOC: Kam sitas buvo taikoma? Jeigu Gerderalinfeldamui, tai juk buvo pradeklaruota, kad jis jau susipakavo savo pergamenta. Tai ar zaidejas deklaraciju neskaito, ar vedlys toliau beprasmiskai putojasi, prasyciau paaiskinti. //

Cia buvo burtelejimas Bartolemejui .

//tai kad as knygos jokios neturiu//

taigi visi keliautojai, beveik vieningai nusprendę judėti visą naktį tą ir stengiasi daryti. Bet auštant iš už krūmų priešais iššoka pusplikis raumeningo stoto žmogus, užsimovęs kažką panašaus į kelnes, kurios jau yra šimtą kartų neplautos ir sudriskusios. Basas, o jo dešinės kojos nykštys, rodos, prieš keletą metų buvo nurėžtas peiliu. Kairės rankos nykščio vietoje taip pat matosi peilio darbavimosi žymės, mat nykščio ten nėra.
Ir šio nuostabaus žmogaus paveikslą užbaigia randuota nosis (keletas horizontalių brūkšnių peiliu).
Už kelnių drižo (stebuklas kaip toks dalykas dar išsilaikęs pakankamai) kyšo mažo peilio rankena.

Jis kreipiasi į jus visus:
- Brpou utūk ayusf. Uhiga migofok migofok?

laukia atsakymo.

Zolininkas kuo nepastebimiau nuslinko uz sargybinio nugaros, bei pradejo nerimastingai dairytis i visas puses, taciau vis dazniau zvilgciojo i gnoma ir naujaji "kolega", tikedamasis, jog jo bendrazygis pagaliau parodys savo zinias ir jo pagalba visa situacija issispres taikiai...

Norekas stovėjo tokia poza, kad bet kada galėtų greitai pasiimti lanką ir paleisti strėlę.
Jis žvelgė į gnomą tarsi laukdamas atsakymo.

Žmogelis prieš akyje viską pakartoja, o tada paklausia kitaip.

- Umirkteks umirteks belgaks?

jūsų lingvistas kiek pasimuisto ir pasako jums:
- Rodos, jis klausia "jūs keliaujate-kur keliaujate-kur?" kažkoks iškreiptas pirmojo meisto dialektas, neaišku kaip išlikęs iki šių dienų. Ką jam atsakyti?
(viskas ištariama kiek nervinantis)

Bartolamejus numete dar kelis itartinus bei keistus zvilgsnius i "laukinio" puse (matesi, jog gydytojas jautiesi labai nesaugiai, taciau jis bijojo ne apdriskusio "benykscio", o galimos gresmes, kuria galejo kelti jo bedragenciai, tad ilgai nelaukes zolinionkas pasisuko ir pazvelge i gnoma tardamas:
-Pasakyk jam, kad mes esam paprasti keliautojai, bei dar gali ka nors pridurt nuo saves, na pasistenk jam uzkalbeti danti, kol mes isiaiskinsim ar mes cia vieni.
Gal ir nebuvo labai protinga viska sneket "tiesiai-sviesiai", taciau tikimybe, kad "laukinis zino dabartine kalba buvo nedidele.
Ilgai nelaukes zolininkas kreipiesi ir i kitus bendrazygius:
"Bukite labiau nei pasiruose..."
Pastareji zodziai neturejo prasmes, nes ir taip visa grupe atrode isitempusi lyg styga, taciau daktaras turejo tokia savybe..."kaip sakoma atsargumo nebuna perdaug".

// Kiek supratau, Gerderalinfeldamas laukinio kalba supranta ir atsakyti gali //

- Murlmuleks keliaiseks temderi, ploviteks. Udmurtu kulta perks? - siek tiek neaiskiai, tartum painiodamasis seniai nenaudotoje kalboje, pasako Gerderalinfeldamas. Nepanasu, kad jis labai jaudintusi. Gnomas bando per akinius geriau apziureti pasirodziusia butybe.

//GMui vertimas, nes kiti keliauninkai nesupranta nieko: <<ačiū. XXI. pakeissiu į spoileri, nesimatys išvis.>>

Spoiler:

//

Kol cia bendrakeliauninkai kalbasi su benyksciu, apziurineju aplinkinius krumelius, medzius, visokius sazalynus... - ieskau vargetos bendrininku.

//OCC o egzsistuoja kokias nors zenklu kalba? gal kas moka is grupes...?; o pakeliui yra kokia nors sventykla ar kitokia lankytina vieta...?

//šiaip ekspertas (a.k.a Gerderalinfeldamas) kalboje gali graibytis tik maždaug ir kas kelintą žodį, mat pažįsta (ir tai ne stebuklingai) tik neiškreiptąjį variantą. (iš principo jums reiks kalbėtis per NPC kompanjona lingvistą, bet galit jam sakyt išversti bet kokį sakinį)//

Laukinis po Gerderalinfeldamo žodžių kiek sumišta ir pasako keletą nesuprantamų sakinių iškart.

Lingvistas greitai bando taisyti situaciją papildamas dar daugiau neaiškių žodžių. Laukinis atsako vinu žodžiu "Uvimbals"
tada greipiasi į Gerderalinfeldamą:
- Jūsų žodžius jis ne viasiškai teisingai suprato. matai, šis dialektas susiliejęs su keletu podialekčių ir įgavęs naujų elementų iš dabartinių žmonių dialekto kirčiavimo. Dalį, kad mes tik keliautojai jis suprato, bet klausimo panašaus į "išduok visas paslaptis" kalusti nereikėjo. Jis nesusigaudė ir pasakė kažką apie tai, kad čia "jūs esate tie,kurių paslaptys turi būti išduotos". Tada aš jam pasakiau, kad mano draugas suklydo ir tik norėjo paklausti kuo jis yra vardu. Bet jis man atsakė "Dievo-sūnus", arba "Dievo-sūnūs", čia gali būti abu variantai. o ką dabar sakyti?

------------

Tiems, kas stebi krūmus:

Ten jų bent keturi.

Pagal krūmų didį tilptų dar kokie trys (aišku vienas jau iš krūmų išlindo), bet tų jau nepastebit.

-Tikiuosi visi pastebejote, kad mes cia ne vieni...krumuose salikeleje sedi dar keletas drauguziu, tik neziurekite i ju puse akivaizdziai...
Visa tai isklojes ramiu balsu, tarsi klabedamas apie ora, zolininkas dar karta apsizvalge (taciau neparode, bent jau stengesi neparodyti, kad pastebejo likusius "benykscius"), o tada vel kreipesi i lingvista...:
-Pasakyk jam, kad mes nelinkime nieko blogo ir tik norime keliauti toliau...

Lingvistas persimeta su benykščiu keliais žodžiais, o tada pastarasis ima šnekėti visą tiradą, kurią lingvistas pamažu ir verčia jums:

- Jis sako, jog jie mielai praleidžia, o tiksliau "leidžia nekliudomai keliauti jų naujomis žemėmis" visiems keliautojams. Tvirtina, jog "žemė bus padovanota dievo" ir "jie jau yra teisėti jos sąvininkai", nes liko tik "formalumas", nors rodos, žodį formalumas jie suvokia kaip sekundės ar šiaip mažo laiko tarpo atitikmenį.... Jis sako, jog mus praleis, jeigu bus atlikta "šventė", nor rodos, jis turi omenyje kažkokį ritualinį dalyką, skirta "dievo palaiminimui gauti. Sako, jog mielai matytų mus "Uvimbals vietoje" - nesuprasi, ar nori pasakyti, kad nori mus matyti savo vietoje ar nori, kad ir mes būtumėm dievo sūnūs, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Tvirtina, jog "šventė būtina, norint praeiti toliau". KAip "įrodymo nuo jūsų" tvirtina prašąs menko dalyko. Kažkokio "Uvi'no kariv' anamak"
"Uvi" - tai dievas, arba aukščiausiasis, "no" - kirsti, pjauti, dalinti arba atiduoti, "kar" nurodo kairę ranką, mat dešinė yra kari, bet kadangi "iv" - dalis tai suprantama, jog turima omenyje kairė ranka, "anamak" šiame turėtų būti "storiausias, bet trumpaiusias".

Po galais, ką aš jam į tai pasakysiu?

Suzinojes, kad nevisai ta paklause, ko norejo, Gerderalinfeldamas akivaizdziai susinepatogina ir puola valyti savo akiniu. Po to juos vel uzsimauna ant nosies.

- Jis turbut nori, kad mes visi kairios rankos nykscius nusipjautume... Idomus paprotys, is kur jis galejo atsirasti. Galbut is kokio nors tribalistinio bezdzioniu garbinimo - susimasto gnomas. Panasu, kad jis kol kas dar nepagalvojo apie praktine sio laukinio pasiulymo dali.