Seniai seniai, visatoje tvyravo tik chaotiškai judanti materija, kuri nesiformavo į jokias formas ir darinius. Galiausiai, po daugybės metų atsirado pirmoi gyvybė - tai buvo dievai, nepaprastai galingi ir imintingi sutvėrimai. Kiekvienas jų gabėjo valdyti save ir savo aplinką ir pamažu chaosas buvo sutramdytas, o dievai ėmė ekspermentuoti savo galiomis. o kur atsiranda galia viską keisti taip, kaip tu nori, atsiranda nuomonės, o kur atsiranda nuomonės įsiplieskia konfliktas. Dievai negalėjo mirti, bet nusilpę kovoje prarasdavo savo galias ir tapdavo paprastais mirtngaisiais, kurie jau mirti sugebėdavo, bet tik sava mirtimi, mat joks dievas negalėdavo nužudyti mirtingojo, nes kitaip būtų sutrikusi visatos pusiausvyra, kurią saugojo Taisyklės. Galiausiai pasaulį sukūrė šeši dievai, kurie ilgus metus sutarė ir pasaulis ėmė egzistuoti su penkiomis rasėmis. Bet tada šeštasis dievas, pradžioje pagal susitarimą turėjęs prižiūrėti mirusiųjų sielas, sulig pirmosiomis sielomis ėmė ir prikėlė jas, suteikdamas joms laikinus kūnus. Jo pasekėjai tapo nekromanceriais, kurie vis didino šeštosios rasės gretas, mat mirštant nors vienam kitos rasės gyventojui nemirėlių gretos didėdavo. Kiti penki dievai supyko tokiu sutarties sąlygų nesilaikymu ir vėl prasidėjo konfliktas, kuriam pasibaigus dievų teliko du. Vienas jų, Maheranas, nusprendė baigti savo valdymą ir apsigyveno mirtingųjų pasaulyje. Sakoma, kad jam priklauso milžiniška biblioteka, kurią gali surasti tiktai tie, kuriuos nori prileisti pat Mahernas. Kitas likęs dievas tikėdamas pranašyste, kurią ištarė mirdamas paskutinysis nekromanceris, tiki, jog ateis laikas, kai mirtingieji galės tapri dievais ir jis vėl bus nebe vienas pasaulyje. O dabar Arkteras yra vienintelis dievas, prisiekęs pasitraukti sulaukęs pasekėjo. O visos rasės pamažu auga ir klesti, ir tuoj juoj paliks gimtųjų miestų sienas ir užpildis visą žemyną.