Legenda apie Shaka-Morkhai

As staigiai ziurau kaip leistis zemyn
Taipogi laukiu kol senis man pasakys ar parodis ka nors sukteliu
-Kas dabar?

Iš šulinio pasigirsta pabaisos raiumojimas, daug stipresnis, negu ankščiau, ir staiga ima slobti tarsi nenatūraliai, kol visiškai nutyla.
Supranti siaubingą dalyką - tai buvo priešmirtinis Ledynų žvėries klyksmas.

Senis prieina prie šulinio, pasižiūri žemyn, papurto galva ir atsitraukia, uždeda ranką ant peties ir pažvelgia į tave liūdnomsi akimis.

Mano likimas nulemtas?
Liudnai paklausiu senio

- Niekeno likimas nėra nulemtas taip, kaip tu galvoji. Likimas kuria tavo gyvenimo vingius neplanuodamas per daug į ateitį. Tu pavėlavai nužudyti žvėrį, bet tavo likimas dar nenusprendė visko iki pat galo. Galbūt kažkas suklydo ankščiau ir jų klaida atsiliepia šiandienai. Tu dar gali spėti pasielgti taip, kaip tau geriau, o likimui teliks tik prisitaikyti.

Senis pamažėle išsissklaido, tarsi smėlis nešamas vėjo ir lieki stovėti tuščioje salėje.

Susiprates šoku i tuneli žemyn

Nuslysti šuliniu gilyn, bet nusileidi nors ir skaudžiai, bet ant kažkokio kailiniuoto sutvėrimo. Kelias akimirkas bandai susiorienbtuoti, o paskui supranti, jog užšokai ant pačio Ledynų Žvėries kūno. Didelis gauruotas humanoidas su ledo blizgesio nagais, o dantų nėra.
Urve tvyro kiek nemalonus dokas, o grindys apbirusiops įvairiausiomis žemėmis.

Apsidairau, paklausau, pauostau. Varau i artimiausia isejima

Tylu kaip kape. Patrauki ta kryptimi, kur turėtų, tavo manymu, būti išėjimas, bet tik po ilgo klaidžiojimo jį surandi. Miške pasitinka tolimas vilkų kauksmas, o nuo išėjimo veda graitai bėgusio orko (?) pėdsakai. O iš tos pusės, kur yra tavo kaimas matosi vilkų rujos pėdsakai.

Kažkas lenktyniauja su vilkais dėl savo gyvybės, arba jau spėjo tai padaryti, kol klaidžiojai urvuose.

Lekiu paskui juos visus

Po ilgoi persekiojimo, trukusio gerą pusvalandį, pribėgi kruvinos kovos vietą. Ten, atsirėmęs nugara į tris visai šalia vienas kito augančius medžius guli vilkų nasrais apdraskytas orkas išleidinėjantis paskutinį kvapą, o šalia daugybė kraujo ir penki negyvi vilkai. Užbadyti mažuoju peiliu.
Atpažįsti savo vaikystės draugą, kuris tuojau paliks šį pasulį. Morkhai išlemena:
- Sužeistas... Pabėgo... Su Ledynų Žveries..... dantim.... Baltas vilkas...
ir nutyla. Visiems laikams.

Ilsekis ramybeje broli
pasiemu jo durkla ir varau pagal pedsakus pas vilka

Vilko pėdsakai pamažu nuveda prie mažyčio vandens telkinio, kur susirinkęs vanduo po lietaus. Labai negilus ir gal dviejų metrų skersmesn. Bet... Vilko pėdsakai veda į jį ir neišeina, o kiek velyvesni pėdsakai, jau žmogaus, veda tolyn į mišką.

Begu paskui zmogaus pedsakus

Galiausiai pasieki dar vieną laukymę, kur ant kelmo sėdi raumeningas jaunas žmogus baltais it sniegas plaukais ir juodomis lyg naktis akimis. Užsivilkęs baltas aptrintas kelnes ir baltą odinį švarką. šalia, patogiai atremtas į tą patį kelmą guli nedidelis krivukas.

- Sveikas, karį. Suk atgal. Čia tu tik be reikalo mirsi. Aš, nors ir prakeiktas pasaulio, bet galėjau būti nužudytas tik vieno žmogaus visame pasaulyje. Tik vieno, kurį jau užmušiau. Kaip sakė prakeiksmas gyvensi "tol, kol tas, kuris nešios Ledynų Žvėries žudiko vardą ateis tavęs". Tu neturi šansų. Ledynų žvėris negyvas, negyvas ir jo žudikas. Aš apgavau savo likimą. Eik atgal.

Shaka tik prataria
-Suklydai tai ash busiu tavo mirties pranasas!!!
Karo šuksnis [roaaaaaAAAR]
Abu dageriai i prieki
Spurtas i Baltaji
Mintise : Atkersisiu uz tave mano broli
[morhai skaitau kaip tikra broli nors taip ir nera]

greitai kirvukas atsiduria jo rankoje, o jis atsistoja patogia poza.
jis kirvuku numuša vieno durklo smūgį, o kitas nuslysta jo pečiu, jam sukantis, bet įrėžia nedidelią žaizdą.
Juokdamasis tavo priešininkas atšoka atgal ir ima rankoje vartyti kirvuką
- Na jau na jau... Ir sakai, jog tau lemta mane nužudyti? Nesąmonė.Jeigu tu prisiklausei nesąmonių tai nereiškia, jog jos yra teisingos. Tu dar gali atsitraukti.

Shaka rėkia
-Prisimink orcai niekados nesitraukia o ypač aš!!!
Ir puolu ji vel aisku bandau prigriebti kritusi dageri jei yra aplinkybes.

kaip vėlesnių kartų legendose dažnai pabrėžiama, tą dieną vyko tikrai nepaprastai sunki ir mirtina dvikova, šviečiant nakties žvaigždėms ir artėjant aušrai.

O tolumoje senyvas žmogus stovėjo ir stebėjo besikaunančiuosius.
Jo tariami tylus žodžiai lėtai garsėjo, o sulig paskitiniu žodžiu Shaka-Morkhai įsmeigė durklą į žvėries širdį.

-Prakeikiu aš tave
Nešioti vilko kailį
Gyvensi tu skausme
Ledynų žvėrį
Įveikusiojo vardu
Nešinas ateis žudikas
Tavo. Su skausmu
Didžiausiu viskas
Pasibaigs. Mirsi tu
Nuo dieviškosios
Rankos. Kartu
Ir kančios pragariškos
Baigsis. Numirsi tu
Numirsi tu.
__________
Senis lėtai priėjo prie alsuojančio orkų kario. ir sustojo tylėdamas.

OT:
I killed him I killed him [Shaka makes a happy dance] killed him killed him.
Who is ze king WHO?
Rimtai:
Manau dabar reikia vistiek GM isikisimo pries mano veiksmus nes nzn ka daryt:}

whitedragon rašo:

Manau dabar reikia vistiek GM isikisimo pries mano veiksmus nes nzn ka daryt:}

o šitas netiko?

Maheranas rašo:

Senis lėtai priėjo prie alsuojančio orkų kario. ir sustojo tylėdamas.

Citata :

Pagalvojau parasas tai net neskaiciau...

Shaka pazvelge i seni ir pratare "viskas ...[tyla]... baigta"
-IR Kas dabar?

Dabar? Dabar tavo likimas prisitaikys prie šiandienos įvykių. Tavęs laukia didi ateitis ir laiko gyventi tarp paprastų mirtingųjų liko nedaug. Tad aš turiu tau vieną klausimą, o tuo pačiu, priklausomai nuo tavo požiūrio, užduotį arba patarimą. Tavo "brolis" liko miške. Ar planuoji jį ten palikti, ir nuneši dantis vienas, atsisveikinimui?

Niekad nepalikciau savo gentainio miske vilkam misti.
Pasiemu verini ir "broli" ant peties . ir tempiu namo.
Tinkamai palaidoti ty sudeginti ant ceremoninio laužo.