Legenda apie Klink-Ira-Kada-Lotij

//na ir vardelis. be copy paste neišsivertinesiu, matyt.//

Kaip pasakoja vieno tolimo vienuolyno, gyvuojančio nuo seniausiųjų laikų, vienuoliai, jų gabiausias ir žymiausias mokinys buvo tik paprastas nusikaltėlis ir, visiškai priešingas elfams. Juk kiekvienas suitiks, jog elfų vienuolyne besimokslinantis nemirėlis yra ganėtinai keistas dalykas.
Kaip viskas prasidėjo, yra nesvarbu - svarbiausia, kaip viskas baigėsi.

Vieną dieną jau ilgus metus praleides vienuolyne, Klink-Ira-Kada-Lotij buvo pakviestas pas vyriausiąjį, tą patį, kurį nesėkmingai bandė nužudyti.

Tik įėjus buvo pasveikintas tradiciškai, ir, kad ir kaip būtų neįprasta, vyesnysis pradėjo be į žangos:

- Tu esi pakviestas, nes parodei savo gebėjimą pasikeisti. Tau nusišypsojo laimė pamatyti tai, ką šiame vienuolyne saugome ir tai, kas šiame vienuolyne yra svarbiausia. Tu išvysi tai, kodėl čia buvo pastatytas vienuolynas. Ar manai, kad esi pasiryžęs pasitikti savo likimą?

Negyvelis klausidamas apvede kambari zvylgsniu, jo lupose akimirkai pasirodo sypsenos seslis.

"Nenorecia preistarauti jums nuo pirmu zodziu, bet as nepasikeiciau nei kiek. Tiesiog radau cia uzsiemima, kuris man yra mielesnis uz visus kitus. Iki aplankima ieskojau as sunkiausiu uzduociu, nes nezinojau kur nukreipti savo energija. Bet cia gyvenes, patyriau nauja jausma, kuris nepakeite mane, bet atitiko idealiai mano vydiniam pasauliui. Jauciuosiu kaip norintis atsigerti valges svoguna del dregmes gautu priejima prie sulinio." - frazes buvo sudarytos su keistu akcentu - jose buvo bandymas kalbeti trumpai, kaip ir priklauso zudykams, bet girdejosi ir paliginimai ir zodziai, kurie zudykas niekada neistartu.

- Savo žodžiais tu išlaikei pirmąjį išbandymą. Sek paskui mane.

Vyriausiasis lėtai ir ramiai atsistoja ir ranka perbraukia per ant sienos kabantį kilimą, kuris staiga pats atsivynioja aukštyn ir pasirodo keistas praėjimas, į kuriame tvyro tamsa.
Vyriausiasis įžengia ten ir dingsta tamsoje. Tik tave pasiekia jo balsas.

- Kelias į lemtį veda per tamsą. Taip buvo visada.

"Kas jau nezinotu apie keli per tamsa" ironishkai mete buves zudikas, nedvejojant zinges paskui elfa. Tamsoj momentaliai atsibudo seneji refleksai. Desnes rankos pirsto galiukais jis vos lete siena, dare maziukus zingsniukus ir lauke, kol akis pripras prie tamsos, visa demesi nukreipes i garsus ir kvapus. Tuo metu jo samone liktai jokesi is kuno elgesio. "Kiek laiko isledau beprasmishkai, studijodamas kuno disciplinos.. Ir kodel nemaciau anksciau visa sio pasaulio?" - mintise pasirode biblioteka ir knygos, daug knygu ir rashtu, kuriom jis atidave tiek demesio.

Upd:Palikes kunui ir refleksmas tvarkytis su eisena jis pasirinko nestora knyga pilkos spalvos. Skirta skaitimui tik tamsoje - tada smulkios raides sviete nuo pilku lapu, dienos gi metu nieko nesimate. "Apie tamsa" - tai buvo visapusishkas aprasymas tamsos ir juodos spalvos - metafizinis, psychologinis, magishkas ir matematinis. " 'Tamsa yra sviesos nebuvimas..' - Bet sviesa yra uz mano nugara.. Vadinasi ji kazkur dingsta - arba isiurbiama magishku budu arba tiesiog nepraleidziama su kazkokiais barjerais, kurie veike tik svesai" jis sustojo visai sekundei prisimindamas savo jausmus kai iejo i kolidori, piesini ant kilimo, analizuojant temperatura, kvapa, maziausius vejo putimus, garsus. "Arba sviesa yra, bet tiesiog akiu receptoriai neveike sioje erdveje" dar sekunde "Arba..." versijos, versijos - vienos nepasitaise, nes jos velktu is paskos ir kitu effektu, kitos neatitikdavo kitiems faktoriams. //ar pavyko jam atspeti?//

p.s. paprastas nusikaltėlis <<< aaaa! tik dbr pamaciau =( ne paprastas jis nusikaltelis.. profi zudikas visu laiku geriausias =) nu del ateites niekas negali atspeti, bet praeti uz ji geresnio ir baisesnio nebuvo, pildidavo pacios sudetingiausios missijos. paprasta nesiustu i elfu(!) vienolina =)

koridoriumi nužingsniuoji keliolika žingsnių ir įžengi į šviesią patalpą. Už nugaros lieka tamsusis koridorius, matyt iš abiejų pusių apsaugotas senosios magijos barjerais.

Salės viduryje guli trys lošimo kauliukai, kiekvienas labai mažas, bet ryškiai matosi ant visiškai tuščių salės grindų.
Žalias
Mėlynas
Raudonas

išgirsti tylų vyriausiojo balsą, nors patalpoje ir nieko daugiau nėra. Tik vienas išėjimas atgal ir salė su trimis kauliukais:
- Keista, ir visgi įdomu. Šis kambarys atrodo taip, kaip jis mano, jog tau tiks. Paprastai tai būna išbandymas, kurio metu dalyvaujančiajam pasiūloma rinktis iš trijų daiktų, kurių kiekvienas kažką simbolizuoja. Dalyvaujančiam reikia išsirinkti teisingą variantą ir tęsti nedidelį išbandymą. Bet šį kartą... Patarti negaliu, bet net jei galėčiau, nežinočiau ką patarti. Rinkis.

"Ka gi!" sipsena vel paliete nemirelio veida. Jis sugrebe visus tris kauliukus i kumsti, paziurejo i ji tris sekundes ir mete liktai butu zaidymo namuose: "Tas, kurio skaicius dydziausias!". Metymas buvo grazus, kauliukai graziai issideste 5 sm atsumo vienas nuo kito ir buves zudikas su smalsumu paziurejo - kuri spalva jam parinkta.

Visi kauliukai staiga pabalsta ir pasirodo skaičiai:
Šeši
Šeši
ir...
Septyni.

Tik ištiesus ranką paimti [šešešienio] kauliuko su didžiausiu skaičiumi kambarys persimaino ir pasijauti stovys priešais tolumoje mirguluojantį kesistų rūmų peizažą... Viskas vėl sugrįžta į savo vietas ir priešais tave tebėra trys kauliukai.

Šeši
Šeši
Septyni

"Ka gi, stai sitas mano =)" pasieme balta kauliuka su skaiciu septyni. "Tikiuosius, jis atnesa laime - vertingas talismanas." Nemirelis susidomejas pradejo vartyti kauliuka, pamete ji i ora, pagavo, bande suprasti is kokio materiala padarytas ir vos ne i burna ikiso. "Xmmm... idomu, is kur tas septinetas.. Kurio gi skaicio nera?" //kurio nera? ar visi vietoj ir 7 nesimato jau?//

Ta kauliuko pusė, kuri yra viršuje, visada rodo septynetą. Kitos yra normalios. JEigu pasuki kitaip, vistiek viršutinė pusė yra septyni.

Du likę kauliukai išnyksta, o kambario viduryje atsiranda stalas ir dvi kėdės. Vienoje jau ramiai įsitaisęs kažkoks žmogus, tarp pirštų sukinėjantis, kaip atrodo, visiškai paprastą kauliuką. Jis nieko nelaukęs prabyla:
- Aš esu vienuolyno įkurimo priežastis ir tikslas. Aš esu dievo Arkteno paliktas stebėtojas. Aš laukiu naujosios eros, kurios pradžią čioa galėsiu sužinoti. Mat, kaip yra išpranašauta, aš sutiksių tą, kuris vertas užiomti vietą dievų poasaulyje. Čia yra išbandymas. Kiekvienam pasiūloma tai, kas jam labiausiai tinka, ir kiekvienas gauna tai, kas jam tinka. Tada, aš, taip pat prisitaikęs prie šio asmens, metu jam iššūkį.
Siūlau sužaisti.
Taisyklės paprastos. Pasakai skaičių. Aš taip pat. Meti tris kartus savo kauliuką, o aš savąjį. Jeigu išmeti tiek, kiek pasakei, laimi. Jeigu aš išmetu, kiek pasakiau irgi laimiu.
Statymai irgi paprasti. Laimi - reiškia tau lemta gyventi tarp dievų - pralaimi, amžiams lieki mirtingu ir negalėsi palikti šio vienuolyno iki savo mirties. Nežaidi -prarandi nepakartojamą galimybę.
Aš išmesiu aštuoniolika. Žaidžiam?

Jis sugniaužia savo kauliuką kairėje rankoje, ir, parodo į kėdę priešais.

"Sveiki. As - Klink-Ira-Kada-Lotij. Galeciau su tavimi suzaisti. Labai malonu pamatyti vienolino priezasti ir tiksla. Labai malonu buti suzaisti su tavimi ir dar maloniau laimeti. Ar noretu papasakoti man dar kanors? Patikek, tu nesurasi mandagesnio ir idemiau klausanciojo pasnekovo nei as." - nemirelis atsisedo prie stalo, uzieme ramia poze.
"Tiesa, kas bus, jei laimesim abu?" - jis apvede zvylgsniu kambariu ir ivertinanciai apziurejo pasnekovo drabuzius - atkreipe demesi i rankovius, i pacios rankos.

"Iomu ar kauliukas nepaves, kai zaisiu pries si sarga? Ar gali buti kad tai tik budas mane apgauti? Kodel viskas taip paprasta?" - panerimves nemirelis galu gale nusprende kad tai tiesiog diplomatishkas budas leisti jam atsisakyti nuo pasiulymo atsirasti Dievu pasaulije. "O jei apgavyste.. Ka gi refleksai tai liko.." - bet toliau si minti netiese, paslepe ja gyliai gyliai tarp kitu, kad kambaris ir sargas netycia neperskaitytu ja.

- Laimės tas, kurio pasirinktas kaičius didesnis - čia jis nusišypsojo. - Nors nemanau, jog tu išmesi daugiau negu aš jau pasirinkau. Jeigu rinksies tą patį skaičių ir abu jį išmesime, teks žaisti dar kartą.

EDIT:
//pastaba dėl viso pikto. jis mano, jog tu neišmesi daugiau, nes 18 yra 6+6+6, o ne dėl kokios kitos priežasties. Nebent labai gerai viską slepia//

"Netgi taip? Kagi, likimas labai nori kad as tapciau dievu. Taip labai, kad, neduoda man nei viena shansa paitraukti. Speju, kad nelabai megsti pralaimeti. Jei nori - gali mane tiesiog praleisti be zaidymo" - cia jis paziurejo i akys sargui ir tare liktai konsantavo fakta - "nes as ismesiu 21"

-Cha. Metam.

Paridenate vieną kartą:
jo 6
tavo 7

Jis pakelia antakį, bet nieko nepasako.

Antrą kartą
Jo 6
Tavo 7

Ir galiausiai... KAip manai, kiek galiausiai išrideni?

Jis išmeta 6. Sūkteli
- Aštuoniolika. LAimėjau.

Parideni tu ir...

Spoiler:

Tavo priešininkas atsistoja ir paspaudžia tau ranką.

Spoiler:

//Spoileriai šiaip sau. paspausi ir pamatysi//