Kelionė į Pirmąjį miestą.

Norekas pamato nubėgantį graužiką:
- Reikėtų labiau pasirūpinti maistu. Jų gali būti ir daugiau...

Is bartolamejaus puses pasigirsta gan garsus ir tvrkingas knarkimas , atrodo jog seniokas sapnuoja kazka tikrai skanaus, nes ant vieno zando matosi nutysusi seile ir pats autorius tarp knarkimo pertraukeliu dar sugeba sucepset.

graužikas po kelių akimirkų, tik spėjus nusisuktį, sugrįžta ir vėl ima skrebenti maišą. Nuo pačio graužiko sklinda keistokas kvapas.

žodlininkui

Spoiler:

pamažu visi keliasi, o kapų plėšikas išgriūna ir ima snausti, tikėdamasis atsigriebti nors tiek, kiek liko iki išvykimo.

OCC:// yra netoliese upelis ar kitoks vandens telkinys?

//oj, pramigau, labai atsiprasau//

netoliese yra šaltinis, kurio vanduo po keliolikos metrų pasislepia po žeme. nuo čia gal puskilometris. jį žino dažnas keliautojas.

Gerderalinfeldamas atsiseda, prasikrapsto akis ir pamato griauzika:

- Fu, kas nors maista priziurekit ar ka, - pasipiktina gnomas. Po to puola tikrinti ar kartais is jo kuprines kas nedingo, ar nebuvo sugrauztos jo brangiosios knygos.

Nuo aplinkinio surmulio akis pramerke ir zolininkas, susigedes slapcia nusivale is burnos nutysuse seile ir iskart zvilgsni numete link maisto.
-Ui! Skac is cia!... Vos pamates grauzika uzreke daktaras.
Tada pasilenkes prie maisto, kurio tik ka domejosi grauzikas ir pats pradejo ieskoti kazko valgomo (matyt tikrai skanu sapna sapnavo) bei paklause aplinkiniu.
-Hei vyruciai gal jau dabar uzkurkim lauza, kazkaip noretusi pagaliau ir silto maisto, o skanus sotus pusryciai, butu puiki dienos pradzia...ka manot?!

apieškant ar visi daiktai savo vietose, netyikėtai pamatot tarp krepšių dar vieną graužiką, bet jis nejuda ir nejuda ne dėl to, jog tiesiog laukia, o dėl nedidėlė strėlės, kuri kyšo jam iš nugaros, nepaprastai giliai įsmigusi į žemę, prispaudžiant graužiką.

Strelė viskuo primena jau matytąją ir rodos, tai tarsi kažkokia žinutė jums.

-Tai ka manot vyru...oplia! o kas cia?
Bartolamejus apsizvalge aplinkui, po to priejo prie "aukos" ir apziurejo, po ko prispaudes koja grauziko kuna istrauke strele...

lygia itokai pati, bet vel be nuodu, nors vietos jiems yra.

- Nu va ir apsauga, - suburba Gerderalinfeldamas. - Ispjautu mus nakti, o sargybiniai net nepastebetu. Kam mes isvis juos paliekame saugoti? Dabar neissimiegojes, va tyso kaip maisas...

Gnomui svarbiausia, kad nieko nedingo is jo kuprines. Isitikinus, kad is tikro nedingo, Gerderalinfeldamas puola ziureti, ka galetu uzkasti pusryciu. Nors panasu, kad valgio gaminti jis nesiruosia ir pasitenkins arba sausu maistu arba patarimais virejui...

- Siandien keliausim trumpiau, tik kelias valandas. Reikia atgaut jegas ir apsizvalgyt aplinkui, manau, kad kazkas mus seka - issitraukiu sauja dziovintos mesos is kapso, isidedu po nedidele dali i burna ir kramtau. Keletas kasniu ir nieko nebelieka.

- Sargybinis yra sargybinis, kad ir meska pries nosi pralektu - nieko nepastebetu. Didelis kirtvis, atliekant tokias pareigas, nepades.

Slampineju aplink stovykla, ieskau musu naktinio svecio pedsako.

randat vieną bato pėdsaką, bet kitų ne, matyt apsilankęs žmogus (?) itin gerai moka savo pėdsakus slėpti. ateista iš priešingos pusės nei jūs atkeliavote (taip spėjat) ir pėdsakas atsirado palyginti paryčiais.

"Posims!Turejom puikia sargyba sia nakt"-savo mintyse nusikeike Bartolamejus, taciau garsiai nieko kalbet nenorejo, juk pats galejo imtis siu pareigu, taciau kaip ponas griuvo miegot. Is aplinkiniu veiksmu buvo galima suprast, jog silto maisto teks ir vel palaukt, taciau vedlio zodziai, sakantys, jog siandien kelione bus trumpesne pagyvenu daktara, kuris staigiai isimetes kazka i skrandi, pradejo ruostis i kelione.

- Jei butu norejes mus nudeti, butu nudejes, - garsiai masto gnomas ziaumodamas dziovinta maista. - Gal vis delto dieviskoji pranasyste suveike, gal jie musu nelies. O ka tu manai apie tuos griauzikus Bartolomejau, jie kokiu ligu mums neuznes? Nepernesu visokiu ziurkiu.

Po to Gerderalinfeldamas pradeda ruostis i kelione. // ooc: del manes galim keliauti//

-Lygu? nea, abejoju, nepastebejau, kad maisai butu pragrauzti ar kazkas panasaus, o ir per toki maista, kuri mes turim, na sausa maista, lygos ne taip jau ir plinta, ir siaip mes laiku nuvyjom tuos grauzikus, tad nera ko baimintis ir siaip buk optimistas...
"ogo, o cia tai buvo geras klausimas, visai apie tai nepagalvojau...ir koks is manes daktaras...hmmm...na reikia buti siek tiek atidesniam..."-pagalvojo Baartolamejus bebaigdamas tvarkyti savo manta.

Batuotas dykaduonis, o anie buvo basakojai... Nusauta ziurke... Kazkas nesirisa... - vedlio galvoje sukosi mintys.

- Bartolamejau, atidziau apziurek ta nusauta stipena. Galbut mes turim paslaptinga drauga, o ne priesa. Atsargiai tik, - pasake vedlys, tvarkydamasis plaukus.

- Hmmm... įdomu.
Norekas paejėjo kiek toliau nuo grupės ir ėmė žvalgytis po aplinkinius miškus, pievas - kiek akys numato.

-Ko as ten nemates? Jau ziurejau...4 letenos, uodega ir snukis, ai ir dar sikna ir tokia pati strele su grioveliu nuodams, nuodai ir vel nepanaudoti. Geriau judam is cia, kol musu draugai, priesai, na kol dar cia isvis niekas neatejo nesam savo mesas is cia.
Vos per viena diena Bartalomejus jau speju priprast prie cionykstes kalbos manieros ir net pats isdrozes sakini siek tiek nustebo, kad jis-isaukletas ir kulturingas zmogus, o pvos po vienos dienos pradejo kalbeti, kaip...o gal tai istikro ir buvo jo prigimtis. Trankytis po nezinomas zemes su grupe nuotikiautoju ir ieskotis nemalonumu?

pamažu kompanija išsiruošia keliauti ir ramiai sau juda, pamažu atsipalaiduodami (arba ne) ir link pavakario, atvyke į vieną iš patogių poilsiaviečių surandate ten pėdsakus, jog čia ilsėtasi vienišo keliautojo, bet ir tai randate tik mažo lauželio (iškastoje duobėje kūrentos kelios malkos, išvirtas valgis (?) o tada duobė užberta smėliuku. toks laužas skleidžia daug mažiau dūmų (jeigu parenkamos geros malkos) ir yra gan patogus) liekanas, bei nugulėtą žolėje vietą. Rodos, nieko itin pavojingo.

- Aiya!
Norekas pribėga prie laužavietės, tiksliau - prie valgio.

Spoiler:

- Zolininke, ziurke paslaptingasis stebetojas nusove tam, kad mus ispetu jog jos visos nesa negerus dalykus i musu maista, apklotus... Bent as tokia isvada padariau. Ir nuo siol sulau, maista pakabinti ant medzio sakos. Einu apsizvalgyti. - pasilieku tik durkla, o visus kitus ginklus (lanka, trumpa karda) duodu priziuret sargybiniui. - Nepamirskit perdem netriuksmaut ir nepamirst uzmest aki i krumus.

- Noreveili, almant dabur ilindilei? - kreipiuosi i medziokli. - Almentai de vour. - kreivai sypteliu ir patraukau nosi. - Albnah oliben.

Spoiler:

Norekas pažiūrėjo į Alimyr'ą ir nusišypsojo:
- Amin seasa, leha lye ilya ant teague.

Spoiler:

//jei ka, lingvistas jus supranta puikiai//

kalbant apie pačia stovyklos vietą, už keliolikos žingsnių auga krūmynai ir keletas medžių, o už jų (yra net prakirstas takas) lietaus vandens telkinys.

//kuriat laužą maistui ar ne? ar vėl šaltai valgysit?//

kai įsirenginėjat vietą poilsiui ima pūsti šaltas vėjas ir kristi pavieniai lietaus lašai, bet tai nepereina į liūtį. tiesa, šaltoka, be kad ir menko lauželio kokią slogą susigriebti labai lengva.

//ooc: Gerderalinfeldamas turbut irgi supranta...

Tai vedlys su medziotoju nusiplove ar ne? Bet kokiu atveju: //

- Tai ka, slapsime cia? - suburbuliavo Gerderalinfeldamas istraukdamas nosi is storiausios knygos ir kruopsciai ja vel slepdamas i kuprine. - Ei, tu, - tai buvo skirta "spintai", - sukurk lauza ar ka.