Prie vienos upės pusės artėjo milžiniška gnomų armija - net aštuoni šimtai gnomų karių, kurių didelė dalis sedėjo keistuose mašinose, atstojančiose jiems žirgus. Toji gnomų dalis, trys simtai gnomų save titulavo "kavalerija". Bet gnomu armijos pasididziavimas buvo ne beveik tūkstantis karių, o dar čia neįskaičiuoti jos technologijos stebuklai, bei juos aptarnaujantis personalas - įvairūs prietaisiai, kūrio veikimo principo ne gnomui nesuprasti, šaudantys keistais sviediniais, geriau už bet kokias girdėtas ir matytas svaidykles.
Gnomų pajėgoms buvo priešpastatyta menki trys šimtai orkų, vedami ant laukinio vilko raitop vadeivos, tačiau kaip didvyriškai jie laikėsi!
Gnomų kavalerija skubėdama perriedėjo upę tiltu, o tuo metu visi galintys priešą pasiekti iš toli išsirykiavo palei upę, pasiruošę kitame krante esančius orkus apipilti metalo nuplaužomis ir arbaletų strėlėmis. Tačiau, kol kavalerija pasiekė krantą, orkai net nepajudėjio į apšaudomą zoną ir tik paskutinėmis akimirkomis, kai pirmas būrys jau buvo kitoje upės pusėje, kaip galėdami greičiau nulėkė pirmyn. Du orkų būriai ėjo pasitikti raitėlių, o vienas žygiavo prie brastos, kur tuojau pat buvo nusiustas vienas gnomų pėstininkų pulkas, siekiant išvengtoi atakos iš šono.
Gnomai nulipę nuo tilto suprato, jog jiems reikia pulti priešą, nes kitaip priešas pirmasis įsirėš įjuos ir bus prarastas puolimo pranašumas. Antrasis kavalerijos būrys tuo metu jau pasiekė tilto vidurį. Orkų vienas būrys sustojo tik tik ant apšauidymo ribos, o kitam įžengus į ją, bet technikos stebuklams dar nezpėjus į juos iššauti, pirmyn šoko gnomų kavalerija.
Deja, orkų pėstininkų taip lengvai nepaimsi. praradę vos dvidešimt, jie taip smūtgiavop atgal, o jog gnomai kokiu greičiu puolė, tokius ir ėmė trauktis, ką čia trauktis bėgti apimti panikos.
Tas atsitraukimo manevras užtiko antrąjį kavalerijos būrį belipantį nuo tilto - kelio atgal. Gnomų gretos sudrebėjo, bet vienas kavalerijos būrys nesirėžė į kitą ir tik sustojo. Tuo metu lankininkai nesėkmingai apšaudė puolantį jau kitą orkų būrį (pirmasis kaip galėdamas greičiau atsitraukė toliau nuo apšaudymo ir leido pulti šviuežesnėms pajėgoms)
Kavalerijos visi būriai jau buvo ant tilto ar prie jo prieigų orkų pusėje, kai juos pasiekė puolantys orkai šauliams palikę netekę tik penketą saviškių kūnų. Jau pusiau sumuštas raitėlių būrys pasiruošė sutikti orkų pėstininus, bet šie perėjo kavaleriją kaip kirvis patežusį sviestą. Gnomų gretos sudrėbėjo ir jie pasileido atgal, sukeldami sumaištį tarp susos kavalerijos, kurią orkai skerdė į kairtę ir į dešinę. Galiausiai vadas davė įsakymą technikai saudyti į orkus nesvarbu kas. Deja, šiems kaunantis ant tilto, daugybę gnomų sunaikino jų pačių šūviai, o galiausiai tiltas buvo sugriautas ir orkai atsitraukė atgal, palikę upėje šešiasdešimt saviškių ir visus tris šimtus gnomų kavalerijos.
Tuo metu nei viena pusė gretimais esančioje brastoje pnepajudėjo pirmyn - laukė. Gnomai lėtai stūme techniką ten link, nes iš tilto naudos jau nebebuvo, o orkai laukė. Galiausiai paskutinis orkų būrys, vbis dar nepaliestas ir nenukentėjęs puolė pirmyn, ant jau brasta žygiuojančių gnomų pėstininkų. Susirėmė gnomų dvi pėstininkų eilės, paremiamos atsargiai šaudančių arbaletininkų ir technkos, kuris sustabdė orkų pastiprinimą (tą būrį, kuris pirmas susirėmė su raitėliais ir jau skubėjo pagalbon prie brastos ,bet buvo labai intensyviai apšaudytas).
Orkų vadas ėmė signalizuoti atsitraukimą, matydamas, jog kariai nusilpę ir ilgai neatsilaikys - geriau išsaugoti dalį jėgų, negu beprasmiškai viską prarasti.
Orkai atsitraukė. Iš trijų šimtų ir vado, teliko šimtas trisdešimt orkų, bet tai nebuvo veltui.
Gnomai prarado visus tris šimtus kavaleristų, namo nebegrįš 50 jų pėstininkų...
Bet iš kitos pusės - nei vienas arbaletininkas ir nei viena jų sudėtinga masina nenukentejo.
Temos pavadinimas: Trijų šimtų ir vieno orko mūšis 
Antr. 10 23, 2007 6:46 pm
