Pirmojo miest ovalymas (1 dublis)

Dėl mūšio svarbos įvedamas modifyer X5

Uvi pajėgos:
2 asmeninės gvardijos atitikmenys - 200 karių, nepaveikiami jokių jūsų galių, mat yra 200 tiniai uvi tikėtojai.
1 būrys pėstininkų
1 būrys lankininkų
1 būrys raitėlių
+ 1d4 kaimiečių=
4 kaimiečių būriai.
geras karvedys

Elfai (po ilgo žygio):
2X pestininkai,
6X lankininkai
geras karvedys

As manau pats sudalyvausiu sitame musyje isikunijes i viena is elfu pestininku. norimi efektai armor of arrow disintegration ant saves, kad netycia kas nenusautu. moraliniai pliusai aplinkiniams kariams bei pakrutintas ginklas, kad legviau per priesus eitu.

Kaip del "Star of Maximus", kuri vis dar kabo virs miesto centro, duodamo efekto?

Emm, ash irgi sudalivausiu, tik turbut prieso pusej. I kuriu is prieso vadu as galeciau isikuniti? Prasau visu isvardinti =) Ir energijos islaidos.
Tiesa, ar yra tuoj pusej mano tikintoju?

Manau, kad reiktu tiksliau aprasyti ka darysiu:

Pirma - reiktu visiems pranesti, kad visi, priemusi elfu puse, bus apdovanoti. Te, kas siaip pasitruks is musio - irgi (tai liecia tik elfu priesu =) ) Turetu suveikti kaimeciams, manau.

Na ir isikuniti i viena kita trecia burio vada ir bent sumaisyti judejima (pvz: du buriai eine lygiagreiciai, vienas issipliecia i prieke ir pasuka i sona perkerdamas kelia kitam, jie susimaisis, ir, kol issireikiuos, elfu lankininkai spes pora kartu lishnu issauti). Geriausiu atveju, aisku, bus uzpulti su vienu buriu kita. Na jei vadu neiseina uzvaldyt, tai bent nuzudyti ju, isikunijas i artimiausia kareivuka.

Nezinau, kas duoda isakimus lankininkams, bet butu idomu (jei tai imanoma) paleisti pora zalpu i nugara tem elitiniam uviams (arba daugiau - na, kiek spes, kol jie apsisuks ir iskirs visus=) ). Ta pati liecia ir raitelius - is nugaros atakojanti raiteliai - tikrai jega. =)

Aisku, jei iseis uzvaldyti ju karvedi ir patraukti visu buriu i sona, kol bus sutvarkyti uvio elitiniai arba uzpulti ta elita - tai bus idealus sprendimas.. Na jei neiseina ji uzvaldyti - gal iseina nuzudyti?

Komentuojam:
Maximus star šiek tiek duoda efekto. Moralės, bet tik tiems, kurie tavo tikintieji.

Sudalyvausi. klaip seksis parašysiu, kai surandominsiu patį mūšį pagal elfų nurodymus.

Į priešų pusę įsikūniti praktiškai neįmanoma dėl pakeltos kainos. tiesa, šiokią tokią sumaištį sukelsi lengvai ir gandus tarp kaimiesčių paskelbti gali ir paskelbi.

Nužudyti neišeina ne dėl kainos, o dėl tiasyklės apei tiesioginį žudymą.

UVIs dar suteikia saviškaims šiokią tokią papildomą apsaugą ir padidina visų moralę, išskyrus pėstininkus. (tas jį palieka ganėtinai sudėtingoj situacijos, bet šiandien viską atstatau, tai tiesiog pranešu)

Nu as asmeniskai saviskiam jegos dadedu

Elfų lankininkai išsirykiavo nuolaidžio viršuje, o jų flankuose atsistojo pėstininkai, pasiruošę apginti šaulius.

Nelaimei, elfų armijos laukė staigmena. Priešininkų gretose stovėjo du elitiniai UVI garbintojų būriai, kurie kraują stingdančiu tylumu judėjop taip greitai, tarsi būtų raiti. Jie lanksto puolė elfų rykiuotę iš dviejų pusių, pirma leidę šūvio atstumu priartėti žmonėms, kurie pirmą kart laikė kardą. Elfų lankininkams teko išskaidyti štrėlės keliems taikiniams.

Tuo pat metu, kai "kaimiečiai" su ginklais buvo siaubingai apšaudomi elfų strelėmis, priekin užtikrintai ir ramiai judėjo pėstininkai, neleidžiantys nevykusiems kariams trauktis. Taip pat juos pirmyn varė raitėlių burys šalia kurio jojo vadas, o užnugaryje žygiavo lankininkai, neeikvojantys jėgų.
Elitiniai UVi būriai strėles kapojo kardais, žengdavo ten, kur jos nekrisdavo ir sėkmingai stūmėsi primyn, kaip mirties pranašai.
Kai UVI elitiniai "apsėstieji" kariai pasiekė elfų pėstininkus, visi kaimiečiai jau buvo iš šaudyti, o elitiniai prarado tik porą kareivių. Vakarinį elfų sparną saugantys pėstininkai buvo nušluoti per keletą akimirkų elitinėms pajėgoms nepatyrus nei kie knuostolių, o rytiniame sparne...

Rytiniame sparne, prieš pat UVIo kariams įsirėžiant į pėstininkus, iš jų tarpu išėjo karys, švytintis keista pulsuojančia šviesa ir paleido priekin žaibą, sudeginusį gal penketą priešininkų. Karys, vesdamas paskui save pėstininkų būrį pirmas įsirėžė į priešininkų būrį ir ėmė kapotis į kairę ir į dešinę. Bet nelaimei, per keletą akimirkų UVI kariai atgavo pusiausvyrą ir ignoruodami elfų pėstininkus šoko ant to vieno kario. Jis didvyriškoje kovoje sugebėjo ištaškyti gal dvidešimt, kai tuo metu šalia jo petys petin besikaunantys pėstininkai sugebėjo įveikti tik tris. Galiausiai karžigys buvo partrenktas, o išlikusiems daugiau negu septyniasdešimt apsiautuotojų padarų teprireikė akimirkos visiškai įveikti elfų pėstininkus netekusius karžygio.

Priešakinės el;fų lankininkų linijos buvo neapsaugotos, ten raitas testovėjo tik vienas vadas, kuris matydamas per kaimiečių lavonsu žengiančias pagrindines pajegas su raiteliasi priešakyje, tagalėjo vienu būdu sulaikyti juos, jog jie nesunaikintų visų lankininkų. Jis puolė pirmyn, liepęs centriniams šauliams išsiimti kardus.

Raitėliai su UVI generolu įsirėžė į puolančius lankininkus ir vadą. Šis kapojosi taip, tarsi tai būtų paskutinė diena jo gyvenime.

Tuo metu UVI lankininkai ir pėstinibnkai turėje tuo pat metu smogti šalia raitėlių kažkodėl susipainiojo ir keletą akimirkų užgaišo.

Efų karvedys, sužeistas į ranką apžvelgė mūšio lauką - iš abiejų pusių lankininkus spaudė UVi elitiniai kariai, o priešakyje raitėlių būrys būtų jau greitai prlaužęs liniją - lankininkai nebegalėjo efektingai šaudyti, tad vadas, siekdamas neprarasti visų pajėgų įsakė trauktis.

Iš mūšio lauko pasitraukė tik šiek tiek daugiau nei trys šimtai lankininkų - pusė visų dalyvavusių žygyje. Kartu su jais traukė sužeistas karvedys. LAimei buvo išsaugotos ir karių algos ir maisto daviniai, tad būrys galėjo trauktis ganėtinai nenukentėjęs šiuo atžvilgiu.

o prei pirmojo miesto visi keturi šimtai negyvų kaimiečių buvo sudeginti milžiniškame lauže skirtame pagerbti UVI. Jų gyvybės liekanų dėka, buvo atkurti pilni du šimtai elitinių kareivių, o mieste ilsėjosi ir jėgas atgavinėjo aštuoniasdešimt pėstininkųū, šimtas lankininkų ir šešiasdešimt raitėlių.

o penki šimtai negyvų elfų buvo sustatyti ant kalvos, nuo kurios dar buvo įmanoma matyti primąjį meistą. Visi su kardais rankose, pasisukę į elfų sotinės pusę ir be akių. Kiekvienas pasmeigtas ant medinio kuolo.