Trys Atspindžiai

trijų pakopų forumo RPG
 
rodiklisPortaleDUKIeškotiRegistruotisNarių sąrašasVartotojų grupėsPrisijungti

Share | 
 

 Ekonomika ir karo jega kardo ir magijos pasaulije.

Go down 
AutoriusPranešimas
Sv7d
Dievas
avatar

Pranešimų skaičius : 86
Localisation : Vilnius
Registration date : 2007-08-27

Character sheet
Vardas: Klink-Ira-Kada-Lotij
Rasė: Nemirėlis
Sveikata:
250/250  (250/250)

RašytiTemos pavadinimas: Ekonomika ir karo jega kardo ir magijos pasaulije.   Tr. 09 26, 2007 3:29 pm

Ivada =) + 4 postai.

"Fantazy" zanras, generuojant naujus pasaulius, visa laika balansuoja tarp realumo ir "fantastishkuma". Ish vienos puses, vartuotojas, kaip taisikle, ekspertas viduramziu istorijos, pradeda nuodingai spjaditis, pamates karaliu Artura su maksimiliano sarvais. Ish kitos puses, perfrazuojant Sapovski, galima konstantuoti, kad polemika "Ar galetu Galadriele nsiuoti kelnaites, jei X amziuje nebuvo jokiu kelnaiciu" priveda prie isvados, kad ko ir nebuvo X amziuje, tai butent elfu. "Kur jus matet angela su batais? - O kur jus matet angela be batu?" (lnuo vertejo: labai senas tekstas, tada sis bajeris buvo jokingas)

Jei nekreipti demesio i "realuma", fantazy dinksta kaip zanras, pasiverciant i pasaka, kurioje klausimas, kuo gyvena gnomai savo pozemije susiliginamas su klausimu, ka valgo kulverstukas. Pasaka, kaip sakant, melas, bet turi ir prasme "Nefik uzdavineti kvailu klausimu".

Bet, jei klausima apie kelnaites vis gi davesti iki loginio galo, "fantazy" irgi dingsta, pasiverciant i istorini romana. Jei ne i vadoveli.

Tokiu budu "kardo ir magijos" pasaulis apibrieztas is vienos puses to, kad visi klausimai turi tureti atsakyma. O is kitos, kad jis vis del to "ir magijos". Butent joje ir yra jo patraklumas.

Apie zemiausia magijos egzistavimo ryba kalbeti neverta, nes jos, kuo daugiau, tuo geriau. Bet yra objektivi auksciausia ryba. Kovinis magas ne turi konkuruoti su artillerija. Nes tada mes prarandome pati viduramzi. Juk artilerija pakeite ir musiu taktika ir fortifikaciju charakteri. O magija neturi to daryti. Juk "pasaulis kardo ir technikos" skambes absurdishkai. Koks kardas, jei technika? Turi buti AK. (*nuo vertejo: stimpunka matit autorius nemegsta).

Neturitu magija ir kurti konkurencija pasto nesejams ir gulbiu pastai, kaip duomenu perdavimo priemone. Kokie cia viduramziai, jei kiekvienas turi polifonini artefakta su numerio atpazinimo prietaisu.

Tuo labiau, magija neturi buti gamybine jega. Is tikruju, fantazy literaturos autoriai butent sio principo ir laikosi, visi kaip vienas. Bet jei gnomai ne vyria kose is Svento Kirvio, o elfai gyveno ne ish menulio sviesos, tada ish ko?


Paskutinį kartą redagavo , Kv. 09 27, 2007 1:02 pm. Redaguota 3 kartus(ų)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://swat.giliaidzin.lt
Sv7d
Dievas
avatar

Pranešimų skaičius : 86
Localisation : Vilnius
Registration date : 2007-08-27

Character sheet
Vardas: Klink-Ira-Kada-Lotij
Rasė: Nemirėlis
Sveikata:
250/250  (250/250)

RašytiTemos pavadinimas: Re: Ekonomika ir karo jega kardo ir magijos pasaulije.   Tr. 09 26, 2007 3:51 pm

1.Gyvybine erdve.
Pirmas ir svarbiausias resursas, krui turi tureti kiekviena rase, - maistas. O maisto gamyba reikalauja tam tikros teritorijos, dydesnes ar mazesnes, prilausomai nuo gamybos budu.

Jei rase nenausojasi zemdirbistes ir gyvunu nelaiko specialiai, tai gyventoju tankumas bus labai labai labai mazas. Koncentracija medziuotoju ir rinkinetoju buvo nuo 1 zmogus per 20 km2 nepalankiose salygose, iki 1 zmogu i 5km2 palankiausiose - pvz Tasmanijoje. Deja padidinti tankumo naudojant rases savybe valgiti prasta maista neiseis - kadangi nebuna gyvybiu, pasirenkanciu prastesni uz vaisciojanti medziotoja arba rinkinetoja maista. Nuo australietishka aborigena nepabegs nei sliekas, nei skruzdele.

Tiesa, isimtiniais atvejais, rinkinetoju draugijos galejo buti ir nesitrankiti per dydeles erdves. Jei surasdavo dydelius aukiniu ryziu laukus arba kitokiu augulau. Arba azuolinu. Siuo metu zmoniu tankumas isaugdavo iki 1 zmongu per 1km2. Juk naudodavo augalinis maistas, o ne mesa.

***

Tankuma 1 zmogus per 1 km2 zonoje su siltu klimatu galejo palaikiti ir ankstivi zemdarbiai, kieno prietaisas buvo paprasta lazda. Palankiausiose salygose (Afrika) tankumas galejo buti 10 kart dydesnis.

Lazda leisdavo apdirbti labai maza zemes ploti (ir ne bet kokios zemes) ir svarbu vieta zemdirbio gyvenime turejo ne tik naminiai gyvunai bet ir rinkinejimas. Bet net iki arimo atradymo, dydindavo lauku produktivuma laistinimu. Salygose, kur buvo labai daug saules kartu su tikslu laistinmu, kai kur, dar vario amziais tankumas pasieke apie 200 zmoniu per km2. Tai paaiskino, kad amerikos "imperijose" (tiksliau prie miestu) gyvendavo daugiau zmoniu, nei visoje likusei Amerikoje.

***

Bet irrigacija galejo egzistuoti tik begalo mazame tropines zonos plote. Kitose gi vietose, iki arimo atradima, zemdirbiste budavo apgailetinai mazai issivistusi. Ir naminiai gyvunai, kol neatsirado galimibes ruosti jiem edalo ziemai, irgi neleisdavo gauti dydesni produktivumo is zemiu. Gyvunu augintoju tais laikais per kilometra iseidavo tik ketures kart dagiau, nei medziuotouju, t.y. vienas per 5 km2. Klausimas apie aguintou tankuma turi tik akademini susidomejima, juk jie galejo naudoti tik tos zemes, kurios zemdirbiai nenaudoja.

Territorijoje, kuri buvo tikrai palanki gyvunu auginimui, klojoti nebuvo prasmes, ir klojotojai ten sustodavo, palaipsniui pereinant prie ukininkavimo. Taip pasielge, pavizdziui, siaures Krymo "skifai-zemdirbiai". Tankumas tokiuose salygose budavo 10 kart aukstesnis, nei paprastam gyvenime laukose, ir sekdavo 2 zmones per 1 km2.

***

Po arimo (pradziai su buliais) isradimo, tinkanciu abdirbimui zemiu plotas isaugo vienam laipsniui. Atitinkamai, tokioj pat proporcijoj isaugo ir gyventoju tankumas, pasiekdamas 1-2 zmoniu per 1 km ten, kur iki siuol zemdirbiste buvo visai neimanoma (pvz aplink ezero Ilmen), ir iki 10 zmoniu per km pakankamai palankose salygose.

Bet medinis arklas, vis del to neleisdavo pakelti nei pilna saknu mishko zeme, nei kieta stepes zeme, del to "gelezine revoliucija" leido padidinti apdirbama ploti dar labiau. Po gelezinio arklo naudojimo giventoju tankumas maksimaliai palankose salygose pasieke 100 zmoniu, o tik palankose - 20-25 zmoniu per kilometra. Taip, Peloponesse per peloponesso gi kara tankumas buvo 80-100 zmoniu per km, tiek pat Beotijoje, Italijoje romos laikais 40-50, romu Galijoje - 20.

***

tiesa, tai - maksimalus rodikliai. Is tikruju, net neskaiciuojant Skandinavija ir Rusija, vidutinishkas tankumas X amziaus Europoje buvo 8, o XVI amz pradziai - 12 zmoniu per km. Daug vietos uzimdavo kalnai ir pelkes, ir, svarbiausiai, gelezis viduramzio laikais tapo prabangos daiktas. Net ne tiek del atsargu issiekimo, kiek kaip ukio naturalizavimo rezultatas.

Rusijoje, Riuriko laikais, tankumas buvo tik 2 zmones per 1 km, XIII amz - 3 zmones, bet kilometru jau buvo maziau. Moskovijoje (ne Masvkai!) ir Lietuvoje XV amziaus gale, net atmetus tuscios del klimatiniu (Pechora, Karelija) ir politiniu (Ukrainos pietus) priezasciu zemes, - tik 4 zmones per km. Ish tikruju akmeniai su rodikliais keliu sankrizoje buvo labai aktualios, nes daznai tiesiog nebuvo pas ka paklausti kelia.

Ukininkavimo salygos tarp upiu Oka ir Volga tu laiku techninio lygio galima nustatyti kaip ekstremalios. Nors Kievo aplinkoje, aisku, paprastai - kaip labai nepalankios. Zodziu - ne Peloponess. Ir net ne Gallija.

***


Gali pasiroditi keista, bet svarbiausias tankumo faktorius, vis del to buvo ne technikos lygis, o turtiniai santykiai ir valstybinis valdymas. Naturalinio ukininkavimo salygose tam tikroje teritorijoje negali gyventi daugiau zmoniu, nei gali prasimaitinti per pacius nevaisingiausius metus per 30 metu. Juk net pergyvenusi bada kaimeciai likdavo sukiose salygose - ju ukio nelikdavo - gyvunai buvo suvalgyti, arba mire is bado, o atsargos sodinimui - suvalgitos.

Ukininkavimas - labai rizikingas uzsiemimas. Nepalankiu oro salygu metu isgebeti uki gali tik kreditavimas arba kapitalas pinigu formoje. Aukstas socialines organizacijos lygis (valstibiniai maisto atsargos), transporto (akmeniniai keliai) ir turtiniu santykiu vistimas duodavo bonusa +200% prie gyventoju tankuma.

Ukio naturalizavimas ir varvarizmas politinio sudejimo reiksdavo, taip pat ir visishka izoliacija nuo pagalbos sunkioje situacijoje esancio kaimo. X amz Italijoje jau gyvendavo tris kart maziau zmoniu, nei I amz. Europa turejo stipru zmoniu trukuma.

***

Zodziu, skaitosi, kad jei rase turi pakankamai daug atstovu, tai ji turi tureti pakankamai dydeli teritorija ir laikyti joje uki. Geriau prekybiska. Dar geriau - turint gera inventoriu.

Is kitos puses, jau savaime dydelis tankumas "kardo ir magijos" pasauliui oriestaarauja. Jau su tankumu 10 zmoniu per km miskose atsiranda pikti egeriai, o Gyvaciu Pelkes rizikoja buti meliuorotos.

Kai nera auksto tankumo reikalavimu, galima pasirinkti rasei faktishkai bet koki gyvenimo buda. O, jei kontneta truks, galima pripiesti dar viena.


Is trecios puses, visa teritorija turi buti isnaudota maksimaliai. Ta prasme, tiek intensiviai, kiek tauta sugeba. Reike prisiminti, kad tais laikais visa teritorija buvo laikoma tik kareiviu pagalba. Uzsiimineti arba laikyti zeme, kuria nenaudojama su maksimalia tam momentui nauda, - visishkai neleidziama prabanga nacijaj. Jei buvo akivaizdziai laisvu zemiu, kaimecius ne tik maloniai i ju leisdavo, bet ir per prievarta perkeldavo, kad jie ten isikurtu.

Dar reike manyti, kad ten, kur prasimaitins tik 10 zmoniu, galima isikurti minimu 20 hobbitams.

***

Gyvenimo erdves supratima negalima apribuoti tik apdirbtom zemem. I ji ieina zemes ukinio naudojimo, o jie beveik visur randasi - laukai, mishkai, net upiu akvatorijos. Kuo labiau isvistitas zemes ukis, to dydesne reiksme turi mishko ukis. Mashkas reikalingas kaip medziokles territorija ir zemdirbiams. Is kitos puses, mishka fizishkai neimanomas be laukeliu ir pelkiu. Del to isskirti rases per skirtingus "landshaftus" negalima.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://swat.giliaidzin.lt
Sv7d
Dievas
avatar

Pranešimų skaičius : 86
Localisation : Vilnius
Registration date : 2007-08-27

Character sheet
Vardas: Klink-Ira-Kada-Lotij
Rasė: Nemirėlis
Sveikata:
250/250  (250/250)

RašytiTemos pavadinimas: Re: Ekonomika ir karo jega kardo ir magijos pasaulije.   Tr. 09 26, 2007 9:43 pm

2.Resursai

Pirmas tarp reikalingu resursu turi buti paminetas mishkas. Mishkas yra statybiniu ir kitu medziagu saltinis (nuo zieves ir saku ir samanu), bet, svarbiausiai, pagrindinio viduramzio enregijos saltiniu - medzio anglies. Metalurgijoj ir goncharams shakos, torfas ir t.t. netikdavo. Net plitu gamyba reikalavo mishko.

Be anglies - niekur. Statyti namus vietoviese be mishko galima buvo is (samano arba moliniu plitu - neesu isitikines, kad teisingai isverciau!!!). Medines durys perpilditoje Senojoj Graikjoj buvo manoma dydele prabanga, - ir be duru graikai kazkaip apseisdavo, bet angli ir laivu mishka importavo.

Jeigu salies prekyba buvo isvistita maziau, prasidedavo problemos. Taip mishko neturejimas netrukde egiptechiams ellinu laikais tureti dydeli laivina, - bet anglies reikejo zimiai daugiau, nei materiala laivu statybai. Dar senoviniais laikais kuro trukumas privede Egipta prie atsilikima metalurgijoje, o romos laikais Ehiptas ivezdavo ir gallu keramika. Ish kitos puses, gritas Graikijos pasivertimas ish barbarishkos shalies i metalurgijos ir keramikos gamini centra labai priklause nuo mazu kuro kainu.

***

Tiesa, romenu problemos pakankamai tolimos nuo viduramziu problemu. Anglies trukumas tapo matomas Rytu Europje tik XIV-XV amziais, o astus - tik nuo XVI amz pradzios. T.y. si problema galima skaityti svarbia tik velivam viduramziui ir su gyventoju tankumu virs 10 zmoniu per km.

***

Kas liecia akmenu, uztenka iskaititi, kad jis buvo pakankamai brangus. Iki IX amz is akmenu Europje state labai mazai, o akmeniniai keliai, ish visu romenu pasiekimu, buvo padryti paskutineji. Net XVIII amz Petras I, norint padaryti nauja sostine akmenine, uzdraude akmenu statyba kitose miestose.

Aisku, yra precendentas Solovecko vienolino statybos ish sujungtos plitom gigantishku neapdirbtu gamtiniu akmenu, surinktu tiesiog statybu teritorijoje. Bet tai - isimtis. Net gigantishki akmenys betkur nesimeta - reike zinoti vietu. Aplomai gi, akmens kaina sudaroma ish jo gavimo, pristatima ir apdirbima. Beja, pirmos dvi reiksmes turi atvirkstine priklausomybe. Katakombos po miestom atsirasdavo butnet del to, kad net tokiais vargais gauti akmeni vietoje buvo pigiaum nei vezti ish ten, kur ji galima lengviau pasiekti.

Bet brangiausiai kainavo akmens apdirbimas. Petr I, tiesa, uzdraude akmenine statyba uz Peterburgo rybu ne tam, kad ish visos Rusijos akmnei veztu prie Nevos, - jis taptu auksiniu po pristatimo, o Peterburge is taip jo netruko. Petras tokiu budu priverte pervaziuoti i nauja sostine visus akmens meistru, kuo riskiai numushe kainos.

Akmens apdirbimas reikalavo daug metalo. Del to akmeniniu pastatu pletimas labai priklause nuo metalurgijos lygio. Nors, aisku, galimo buvo issisukti ir visai be metalo. Taip ir atsirado "megalitai" pastatos ir didziuliu akmeniniu bloku. Bloka "atlupdavo" nuo kalno gidrauliniu presu pagalba (laistidavo medinius klebonus) ir transportavo, nekreipiant demesi i beprotishka operacijos sudetinguma. Butent del to. kad padalinti ji i protu rybose dydzio blokus buvo neimanoma.

Kad pasiekti "taip tiksliai apdirbta pavirsiu, kad tarp bloku neimanoma ikisti peilio ashmeni" akmens amziaus statybinikai naudodavo visai netrivialini buda: state tokius pilius ne veliau, kai pries 10000 metu iki tuol, kai ju galejo apziureti archeologais. Tai leisdavo visihkai neleisti jegu pavirsio apdirbimui, o pasitiketi paprastam laiko tekejimui. Ta prasme i akmens tekejima po spaudimu. Akmuo teka - kaip teka ledas nuo kalnu, tik leciau. Per daug simtmeciu blokais susiaugo del svorio.

***

Svarbiausiu mineraliniu resursu ilgai (ir teisingai) skaitesi gelezis. Dar Antro Pasaulinio Karo laikais salies galingumas persiskaitidavo i spizio gamyba (ir akmenini angli, nes ji reikalavo gelezio gamyba). Tiesa, principas galejo buti naudojamas ir pries tai buvusiems amziams, kadangi gelezi naudodavo kaip darbo priemoniese, taip ir karo. Vokieciai ir keltai laike gelezi sventu materialu - skaitesi, kad jis turi stiprus priesmagines (antimagishkos?) savibes. Zmogus turejo monopolija siam metalui - nuo gelezinio karda magishki padarai - alvai ten visokie, troliai, - sudegdavo i dumus, kaip vampirai nuo sidabro.

Tai ka kardas - senais gerais laikais, uztekdavo adatos ikishtos i rubus, kad isvengti fairi burtu.

Bet tai - lirika.

***

Jei naudojama X amziaus aplinka, klausima paie gelezio saltinius galima ignoruoti. Sio periodo reikalavimus patenkinti gelezio kieki galima buvo surasti visur. Vos ne kiekvienas kalvis turejo asmenini vieta. Ta prasme: jei praktishkai nera pacio gelezio, nera ir klausima, ish kur jis atsirado, kaip ji pagamino.

Jei naudojama XV amziaus aplinka, tai klausimas apie gelezio saltini ashtrus. Pirma: reike kad salis turetu rudos. Tai reiske, kad reike kalnu. Patiems rudmas jokio skirtumo, kur guleti, bet senovishkos kasiklos lipdavo prie kalnu, nes tik ten nera dydelio sluoksnio, trukdancio prieiti prie rudu. Juk ruods surasdavo su pagaliuko pagalbo (skaitik - vizuliai) - ten kur jos iseidavo i pavirsiu. Kursko magnetine anomalija pagaliukais surasti neimanoma. Bei shahtu gilio ryba buvo kelidesimt metrai.

O Europos Rusijoje, pavizdziui, kalnu nera. Savo laikai, tas faktas, kad gelezio gamyba prasidejo XII amz, o gyventoju tankis buvo mizerinis, privede prie ekonomikos dydeli pakilima. Mazu, bet turtingu, kokybishku ir legvai prieinamu veitu su ruda uztekdavo. XI gale, XII amz ne buvo Europoj miesto lygio Kievui (puse miliono Kordova neskaitant, beto ji jau tais laikais ejo i minusa), Venecija kartu su Roma tilptu Kievo turgavietei. Dar iki Konstantinopolio kriziociais uzkariavimo, Kievas buvo uz ji didesnis.

Bet tai - irgi lirika. O porza prasidejo, kai grietineles buvo nuimtos. O nuimtos jos buvo per kokius 500-600 metu. Pirmas uzsienetishkiu ruods zinovu iskviete i Maskva dar Ivan III, kai issiaiskino, kad rusishkas gelezis, gaunantis is smelio su didelio fosforo priemaisu (o kito jau nebeliko), tokios prastos kokybes, kad netinka pistoletu gamybai. Raudona gelezi veze is Persijos, o svaru gelezi pistoletams - is Vokieciu.

Kai ruda, galu gale surado, apginti ta vietove ir darbininkus joje, buvo sukurtas miestas - Tula. Salis buvo isgelbetas, nors ir ivezdavo gelezi dar 200 metu, kuriu begije arklai ir vyniai buvo mediniai. Is tikruju gelezio Tuloj buvo labai mazai ir jis buvo blogas. Na, bent pistoletams tikdavo.

***

Be kalnu (senu, apipustu vejum, nes kitaip rudos irgi nerasti), gelezio isgavimas reikalavo ir shahta. Shahtos staytba reikalaudavo tam tikru techniniu ziniu, bet, labiausiai, dydeliu finansiniu islaidu, aukstos (viduramziu poziuriu) stabilenes situacijos ir gero organizavimo. Shahta turejo tureti darbininkus, reikejo padaryti nepretraukiama atvezimo mishko (laikyti sienos, lubos), maista ir anglies (kalviai, aisku, dirbdavo cia pat).

***

Del vario, alavo, sidabro ir aukso galima pasakyti ta pati, kas ir del gelezies. Tiks su to pataisimu, kad ju saltiniu zimiai maziau nei gelezio. Rankinis budas gauti auksa plaunant auksini smeli Sibire ir Amerikoje - tipishkas grietineliu nuemimo pavyzdis.

Europoi auks plaudavo Scotijoje ir Moldovoj, bet tokiam mazam kiekije, kad net senoviniais laikais sie regionai auksiniais nesiskaite. Auksines gi kasiklos Balkanose ir Galijoje buvo isvaliti dar romu laikais. Tai gi viduramzije aukso ir sidabro Europoje buvo labai mazai.

Bandrai, aukso (arba, bent, vario) isgavimui, mazai vien tik kalnu - reike kad auksas jose dar ir butu. Tarp kitko, Pilkose kalnose aukso nera. Ponas Sapkovskij patikrino.

Netgi varis pakankamoje kiekije isgaudavo ne kiekviena salis ir budavo tarptautines prekybos daiktas. Bjaurus kineciai isgaudidavo daug vario, bet pardavineti ja sutikdavo tik moneetu pavidale.

Kiti mineraliniai resursai turejo zimiai mazesne reiksme. Akmeninis anglis, kaolinas (baltas molis farforui ir fajansui) ir selitra viduramziais isgaudavo tik kinijoje. Svinas Europje dydeliam (net gigantishkam!) kiekije buvo isgaudidamas dar romenu laikais, bet viduramziais jau ne. Ne del to kad pasibaige, tiesiog, nelabai reikalingas buvo, kad ji ieskoti. Del to, kai pradejo daryti svinines kulkos, daug laiko isleido tam, kad pradeti isgaudima. XV amz pradzioje Europje tiesiog beveik nebuvo zmoniu, kurie zinotu, kaip atrodo svino rudos. Jau amziaus gale svinas visishkai prarado betkokia verte. I Rusija gi, dar XVII amz vidurije svina vezdavo is Europos.

Kai kur isgaudidavo sera, gyvsidabris, cinkas, "surma, myshjak" ir t.t. Sera, kaip ir nafta, naudoadavo deganciams skysciams, bet - ar daug ju tam reikejo? Ish kitu ishvardintu materialu kazkokia reiksme turejo tik givsidabris. Ot ji buvo reikalinga daznai technologinese procesose ir, labai apgailestina, kad ja taip placiai naudodavo. Klausimas apie givsidabrio garu veikimo i elfu gyvenimo ilgi gali buti atskiro isnagrinejimo tema.

Nafta, pagrindai, gaudavo is suliniu salia asfaltiniu ezeru. Aisku, jei kazka norejo ja gauti. Betkokiu atveju, Europoje asfaltiniu ezeru nebuvo. Viduramziais nafta atkeliadavo i Europa (pirma eile i Vizantija) is Tarpupio ("Mezdurecje"), kur asfalta isgaudidavo nuo labai senu laiku. Bet tokiose mazuose kiekiose atkeliaudavo, kad XVI amz, ispanai, suradus nafta Venesueloje, neatpazino ja, ir pamane ja uz unikalu Naujo Pasaulio stebukla. Tada ir buvo pasakita mintis, kad si skistis ateitije galima bus naudoti kaip tepala vezimu ratams.

***

Labai dydele reiksme turejo vanduo ir druska. Pirmaeile - druska. Viduramziais druska vertindavosi tiek brangiai, kad, neretai, turejo pinigu funkcija. Druskos kasiklos arba gamiklos neshdavo pelna ne mazesni, nei aukso kasiklos.Ne siaip sau iki XVII amz prekyba druska beveik visur buvo valstybine monopolija, o pirma ka padare Roma savo vistimose kelio radzioje - tai atieme is etrussku druskos gamiklos.

Druska gaudidavo arba ish kasiklu - bet ju buvo retai, arba gaunant is surio vandens. Paskutiniu atveju, gamyba kainavo daugiau, nes ireikalaudavo ziauriai dydeli kuro kiekio. Karstose ir sausose vietoviese vandeni pumpavo i baseinus, kur jis isgaravo paprastai, ant saules. Bet tai nesumazindavo druskos kainos. Juk gauta surio purva baseino dugne vistiek reikejo sketinti, filtruoti ir isgarinti jau kateluose. Taip tik bishke taupidavo vertinga sausumoje kura.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://swat.giliaidzin.lt
Sv7d
Dievas
avatar

Pranešimų skaičius : 86
Localisation : Vilnius
Registration date : 2007-08-27

Character sheet
Vardas: Klink-Ira-Kada-Lotij
Rasė: Nemirėlis
Sveikata:
250/250  (250/250)

RašytiTemos pavadinimas: Re: Ekonomika ir karo jega kardo ir magijos pasaulije.   Tr. 09 26, 2007 10:11 pm

3. Miestas, profesijos ir prekyba.

Pirma prasme 'miestas' - tiesiog aptverta vieta, tvirtove. Aptverti gi savo gyvenvietes turejo ipratima kaip akmens amziaus rinkejai, taip ir velivo viduramzio kaimeciai.

Paprastam itvirtintam mieste buvo keli simtai gyventoju. Taip, puse tukstancio gyventoju turejo "Troja", kuria atkase Shliman. Itvirtinti mazesnigivenviete nebuvo prasmes, nes sienos nubutu kam ginti, o dydesnes jie retai kada isaugdavo. Nepatogu buvo kaimeciasm gyventi kruvom.

Neolite zemdirbiu givenvietes isitvirtindavo rimtai. Bet viduramziais "fortifikacijos" made in Podberiozovka atrode jokingai. Net ne del to, kad gyventojai negalejo geriau, o tiesiog, kai tarptautine situacija buvo stabili, kurti kazko rimto neapsimkoetu, o kai tarptautine situacija buvo kritishka - tuo labiau - neapsimoketu. Dydelis kaimas galejo apsiginti nuo kaiminu (tokio pacio kaimo) polimu. Bet kai artejo priesu kariuomene, net dydeles gyvenvietes gyventojams protingiau butu arba begti i mishka arba i miesteli ar pili.

Miesteliai - vietos, kruiuose pavojingoje situacijoje susirinkdavo aplinkiniu kaimu gyventojai, kad apsiginti sujungtom pajegom - buvo barbaru epochos ir liko iki viduramziu pagrindine fortifikacijos forma. Dazniausiai, butent jie vadindavosi "miestas" Rusijoje Riuriko epochoe.

Tiesa, miestelis galejo ir visai netureti sienu, o buti tiesiog vietoves zona apsupta pelkem ir barikadomis. Tai galejo buti sunkiai pasiekiama vietove kalnuose. Arba sala. Stai venecija atsirado kaip miestelis - siaures Italijos gyventojai pradziai naudodavo archipelaga pelkese kaip atsargine vietove nuo barbaru puolimu, bet veliau ten susikure pastovus miestas.

Miestelio kurimui dydeliu jegu, kaip tasikle, nededavo, kadangi naudodavo ji periodais, be to skirtingu kaimu gyventojams buvo sudetinga sujngti pastangos. Bet, jei miestelije isikurdavo koks-nors vadovas su kareiviais ir tarnais, "shamanai" ir kaki-kokie darbininkaim, ji itvirtindavo. Kai Cezraius atejo i Galija kai kurie miestai jau buvo pasivertusi i tikros tvirtoves.

Gerai itvirtinti buvo ir saliginai rieti miestai (arba gigantishki zemdirbiu gyvenvietes?), kuriuose pastoviai gyvendavo apie 1000 zmoniu. Buvo ir tokiu. Be abeju, kad tokiu kaimeciu kiekiui vienoj vietoj nera ka veikti kartu, ir "darbo" sezona jie praleidavo laikinose pastatose, pakankamom atstume nuo sienu. Faktishkai "na dache" (sode).

Nedidelis tokio, siaip tai patogio, gyvenimo budo ispetimas buvo del to, kad ji laikitis galejo tik tautos rba visihkai nepazinojos naminiu gyvunu, arba visus metus tuos gyvunus priziuredavo keli pemuo - juk gyvunu i miesta negalima pasiimti. Taip gyvendavo kai-kurie surinkinetojai laiku ikikeraminio neolito ir keles ameriketishku indienu seimu. Taip ir kai-kurie Eurazijos klojotojai, suradanti pastovi gyvenamoja vieta - skifai ir hazarai.

***

Idomu, kad kaikurie miestai buvo pozieminiai. Juk tam, kad pasislepti uola tinka geriausiai. O uolos atsirannda minkstose vietovese, kuriuos lengvai padidinti, kad butu daugiau vietos. Taip, tinkamose salygose, atsirasdavo pozemines pilios kuriose telpdavo kartais iki desimt tukstanciu zmoniu. Viduje buvo ir sventiklos. Truejo ir nedideli pastoviu gyventoju kieki.

Shturmuoti pozemini pili buvo faktishkai nerealu, sulaukti, kol jie mirs is bado - irgi, tuneliai ejo daug kilometru i visos puses ir surasti visus isejimus buvo labai sudetngas uzsiemimas.

Zodziu gnomu miestose ne taip ir daug originalaus.

***

Ir, daznai, veduramziais "miestu" vadindavo forta arba givenviete prie pilies. Is cia ir "miestai" Ivano Grozno laiku, kuriuose gyventoju kiekis matavosi net ne simtais o desimciais zmoniu. Be to visi jie buvo sauliai arba kazokai. Tiesa ir Petropalovsk-Na-Kamchatke gavo miesto statusa kai turejo tik 400 zmoniu. Tiesa, fortus Rusijoje daznai vadindavo "miestaliais".

Dazhnai galima surasti uzrasus, kad kazkas, (daleisim Aleksandras Makiedonetis) sukure miesta. Ka tai reiske tiksliai? Tiek ta, kad sitas kazkas, siusdavo kareiviu buri, kuris priversdavo vietinius gyventojus pastatiti pili, po to buris apsigivendavo siam pili ir priversdavo aplinkinius kaimecius ju maitinti. 99% tuo ir pasibaigdavo. Bet kartais, salia forto surasdavo vietos ir kazkiek kitu zmoniu ir atsirasdavo is tikruju miestas. Pavizdziui Maskva.

Panasiai atrode ir gyvenvietes prie piliu - kurie turejo miestu pareigos Europoje iki X-XI amz. Gyvenviete buvo sdaryta is "pilies" (dydelis pastatas is medziu su medine gi tvora, panasi i "Wild West" forta) ir slaugiu namu tvoros viduje ir isoreje.

Slaugu buvo pakankamai daug. Kaip minimum - pilije buvo keli desimt harnizono kareiviu, plius, kadangi piliai priklausidavo dydelems feodalams, ten galejo buti dalis kavalerijos, plius seimos, slaugos, plius tarnai. Zodziu - simtai, o karaliskose pilise ir tukstanciai zmoniu.

Pilis buvo ginklu gamybos centras, kur susirinkdavo geriauseji aplinkos kalviai (na bent vienas kalvis), po truputi gaunanti butent ginklu, o ne darbo irankiu, gamybos ir taisimo specailizacija. Dydeliose pilise galejo vikt net ir laivu gamyba. Be abeju visur egzistavo ir "lengvoji ir maisto pramone" - tarnai siuve rubus, apdirbinejo oda, vire alu, male miltus, gamindavo vyna ir suri. Zodziu - apdirbinedavo kaimeciais atveztus produktus. Bet gamybus centras pilna prase, pilis nebuvo, kadangi viskas, kas jame buvo pagaminta, jame gi ir isnaudodavo. Be to kalviai ir kiti darbininkai pilise vis del to sudaridavo maziausi procenta.

Tuo labiau pilis nebuvo ir prekybos centra. Jame nebuvo ir turgaus. Or ne del to, kad turgus buvo uzdraustas ar nepriimtinas dalikas, o tiesiog jo nereikejo. Reikalingos zaliavos ir maista, taip pat ir darbo jega kaimeciai suteikdavo nemokamai. Tarnai dirbdavo uz maista. Net elitini kareiviai-samdiniai tu laiku dirbdavo uz maista (bet iskaitant alu ir vina nezmonishkose kiekiose), stoga ir drabuzius. Monetos jiem isdodavo tik uz ipatingos paslaugos - kaip medalus.

***

Jei kalbeti apie tikru miestu atsiradimo priezasti, tai ju galima pavadinti dvi: dydeli kaimo ukio produktvuma ir dydeli socialini skirtuma. Tautos nezinancios irigacijos ar arima darbu pasidalinimo tarp miesto ir kaimu neatsirasdavo. Na ir veliau - profesionaliu darbuotoju pagrindine funkcija ilgai likdavo tik valdanciu aptarnavimas. Resursai, reikalingi gamybai, viso pirmo turi buti susikoncentruoti aristokratais.

***

Vduramziu realijos tokios, kad beveik visa epoha kaimas nuo miesto faktishkai nepriklause - ta prasme nevartodavo miestte pagaimntu prekiu. Vos ne visi irankiai, kurios naudodavo kaimeciai, bvo gaminami vietoje. O butent feodalai, nenorinti daugiau nuodti tik savo "priepiliniu" ukiu produkcija, iskeisdavo surinktu is kaimeciu resursus i miesto gaminius.

X-XII amz Europoje miestai vel pradejo augti is dydeliu givenvieciu, fortu, piliu, ir net siaip lygioj vietoj. Tu miestu didziai buv labai nedydeli - nuo 500 iki 2000 gyventoju - mazas, 2-5 tukst - vidutinis, 5-30 tukst - dydelis virs 30 tukst - gigantishkas. Ir gyvendavo jose, atitinkamai visai nedydele Europieciu dalis.

Rusijoje, iki mongolu aplankima, miestai buvo dydesni ir miestu gyventoju procentas riskiai dydesnis. Bet vistiek, miestu gyventoju saicius, kaip Europoje, taip ir Rusijoje buvo labai neaukstas. Viduramziu visa perioda ji svirodavo nuo 2-3% iki 15% ir tik paciam periodo gale kaikur perejo 20%.

Tiesam nustatyti miestieciu procenta kiekvienai valstybei tais laikais sudeting, nes is vienos puses, sunku atskirti, kokie tiksliai subjektai i valstybe ieina, o is kitos - pats miestas galejo buti atskira valstybe.

Apie 15% miesteciu buvo ir tu laiku progresso traukinije - Kinijoje. Dydesni miesteciu procento nereikejo - net jei ne tik aristokratija, bet ir visi kaimmeciai pradedavo vartuoti mieste pagaminus priekiu, 15% uztekdavo laisvai, kad patenkinti paklausa.

***

Diapazone nuo 0 iki 15% miesteciu kiekis svirodavo priklausomai nuo prekeybos isvistimo. Be to, labai svarbu, pagrindine vaidmuo miestu civlizacijos vistime turejo butent tarptautine prekyba. T.y. be einanciu per visa zemelapi prekibiniu keliu viduramziu (ir betkoks kitas) miestas - neimanomas. Rubu aplinkinems feodalams siuvimas niekada neapmoketu miesto egzistavima, galu gale, tegul ir blogesnes kokibes, bet ta pati galejo padaryti ir pacio feodalo tarnai. O uz uzsieetishka preke zmones mokedavo tikrai.

Be to, pats darbo pasidalinimas tarp daugumos specialybiu kai darbo nasumas ir paciu darbininku skaicius saliginai nedydelis, priesdavo prie to kad vienam mieste neisedavo gaminti, daleisim, ir geru kardu ir geru salmu. Miestai net nenorint, automatishkai, pasirinkdavo specializacija ir negaledavo realizuoti visu preiu artimose zemiose.

***

Del prekibos viduramziais, pirmaiusiai, reike atkrepti demesi i ta, kad kiek svarbi je bebutu valstybei, es leisdavo miestams egzistuoti, jokiu nacionaliniu problemu prekyba isspresti negalejo. Ta prasme: visas reikalingiausiai resurasais, pirmaeile maistu, salis turi aprupinti save pati. Is vis - placio naudojimo prekem niekas neprekiavo.

Pats populiriausias kelias - Dydisi Silkinis Kelias - praleisdavo 100 tonu prekiu per diena maksimum. Penas nuo sios prekybos leisdavo egzisuoti ne vienam milionui zmoniu, klojojanti gyventojai, per kieno zmes sia trasa praeidavo, gaudavo ginku ir net isikurdavo imperijos. Net Valdimiro karaliste daug ko skolingo siai komunikacijai del savo augimo. Galima sakyt, kad butent Silkinis Kelias buvo glaobalinis nestabilumo saltinis Eurazijoje. Bet aplomai prekiu apivrta buvo mizerine.

Be to is tikruju jis buvo daug kartu mazesnis, nei 100 tonu per diena, kadangi Kelias funkcianavo ne visa laika, kelias, einantis per toki tautu ir valstibiu sienu kieki retai galejo buti nepavojingas.

***

Pagrindine technine viduramzio transporto problema, taip pat priezasciu ribojanciu vezamu prekiu asortimenta beveik vien tik prabangu prekiu, buvo bloga keliu padetis. Akmeniais isklotiti keliai siame periode liko tik kaip romu epochos reliktas, nors ir, kas stebino, funkcionavo. Taip katastrofoje prie Kressi prancuzishka kariuomene praejo per kelia, kuris buvo padarytas daro Romos vergais. Per kita nepraeitu, tikrai, - vis delto su nonkombatantais 80 tukst, zmoniu. Dazniausiai gruntines viduramziu keliai is vis ejo per brastos ir parominius pervezimus ir funkcionoti galejo tik maziausi metu dali.

Dydele reiksme turejo pervezimai per vandeni. Bet Europoje ne tik nebuvo kanalu tam tikslam (kaip tai buvo Kinijoje), bet ir pacios upes nebuvo dar reguliavamos shliuzais ir uztvanomis. O be sito ne tik nuo vienos upes iki kitos, bet ir link upes daznai reikejo traukti avia per zeme. Net tokios dydeles upes kaip Dnepras ir Reinas turejo pavojingu viet ir neprainamu kriokliu. Mazesnes upes (kaip upe Kama rajone Perm), kartais buvo tinkami laivmas tik... keles dienos per metus.

Apie praktini siu aplinkybiu reiksme sako tas faktas kad Indijoje (kurios gyventojai net ir asfaltu nepiktnaudziavosi) XIX amz gale, kol anglai nepastate jiem gelezinkeliu, millionai zmoniu mirsdavo is bado, vien tik del to, kad nebuvo jokios galimibes pristatiti maista i badaujancia apilinke is kaiminu.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://swat.giliaidzin.lt
Sv7d
Dievas
avatar

Pranešimų skaičius : 86
Localisation : Vilnius
Registration date : 2007-08-27

Character sheet
Vardas: Klink-Ira-Kada-Lotij
Rasė: Nemirėlis
Sveikata:
250/250  (250/250)

RašytiTemos pavadinimas: Re: Ekonomika ir karo jega kardo ir magijos pasaulije.   Kv. 09 27, 2007 12:55 pm

4. Karine organizacija.

Populiari formule "asmenine sargyba + kaimeciu kariuomene" gerai atitinka viduramziu realijoms, bet reikalaju nedydelio patikslinima. Kalba, vis del to, gali eiti tik apie asmenine sargyba, plius, kaimecius ish tu kurie sargyboje nedalivavo. Taip, pas frankus buvo karaliski kareiviai, kuri karo metu pasistiprindavo is laisvu kaimeciu, bet frankai dar ir turejo galo-romenus. Is lesu is tu zemiu kareiviams ir mokejo.

Esme, be abeju ne tame, kad laisvi kaimeciai nemokejo mokesciu toi ar onoi formoje. Net atvejose, kai turejo vieta pilna laisve, likdavo dar ir netesioginiai mokesciai. Esme tame, kad kaip ir noretu karalius tureti dydeli kariuomene, pareikalauti is salies gyventoju (turima omenije dauguma gyventoju), kad jie vienu metu ir bet kiek rimati apsiginkluotu ir moketu mokesccius, jis negalejo. Tai buvo tiesiog nerealu. Kol kareviai apsiginlodavo individualisi, priklausomai nuo mokesciu dydzio, prie nulio artedavo arba jo naudingumas kaip moketojo, arba kaip kareivio.

Galima pasakiti, kad viduramziu laikais laisveji kariaujanti kaimeciai neduodavo jokiu lesu reguliarinos kariuomenes palaikyti.

***

"Kaimeciu kariuomene", tarp kitko, irgi eriksdavo tais laikais totalines organizacijos. Mobilizacijos lygis tarp kaimeciu buvo labai nedydelis, paliginus su siuolaikiniais reikalavimais. Kalbos apie tai, kad pakviesti visus, galincius nesiuoti ginkla nebuvo ir negalejo buti. Juk atideti darbus kaime karo metu negalimo buvo.

Net karo metu XX amz kariuomene sudaridavo 5-10% nuo gyventoju, nors nesiuoti ginkla gali 25%, o, iskaitant ir dalis moteru 33%. Viduramziais gi, kai fizishka jga turejo zimiai dydesne rieksme gamybos procese, karui galima buvo islaisvinti maziau ranku. Be to ir ginklai buvo brangus.

Jei turejo omenije palaikiti kariuomene pagalbiniais padaliniais, mobilizacija vykdavo vienas kareivis is penkiu arba desimties kiemu. Maksimaliam mobilizacioniniam lygije, viena kareivi istatydavo is dveju kiemu. "Kiemas" vidutinishkai budavo apie 13 zmoniu.

Kai kuriuose atvejose istatimas skaitidavo ne kiemus o vyrus, bet ir tokiais atvejais, karo metu paimdavo viena vyra is desimties. T.y laisvi kaimeciai, nors franku, nors sweicaru, atiduodavo i kariuomene nuo 0.8% iki 5% nuo savo skiciaus.

***

ginklu kokybe riskiai nukrisdavo su mobilizacijos lygiu augimu. Novgorodo zemese, kuris XII amz buvo pavizdis turto ir sekmingo gyvenimo, 10 kiemu duodavo viena riteri su sunkia ginkluote. Tokiu atveju, aisku, kalbeti apie "kaimecius" netinka - tai buvo samdinis. Arba keturi kiemai (50 zmoniu) dauodavo gerai ginkluota pestininka su kaikokiais sarvais ir su arkliu. Arba du kiemai istato kareivi i "laivinu kariuomene" - su kirviu ir lanku.

Greitas ginklu kokybes kritimas suristas su tuo, kad kareivi reikejo ne tik apginkluoti ir apsrvuoti, bet ir pamaitinti ir pristatyti i vieta. T.y. i desimties kareiviu ekipiruote iedavo dar ir vezimas su vairuotoju" o i 30 zmoniu "laivino kariuomenes" - laivas.

Be abejo tai liecia "kaimeciu kariuomenes" o ne "tautybinio kara". Kaimeciai negalejo apsiginkluoti ir iseiti i musi visi, bet niekas jiem netrukde sutikti priesa vietoj su kirviais ir jeciais. Rimtesniu ginklu - lanku, kinzalu, paprasciausiu skidu - kiekvienam name irgi galetu atsirasti.

Be to barbarishkomu salygose, kai medziotojai dar nesiskaite kaip brakonjerai, situacija buvo visishkai nestabili ir "priesu nacija" galejo betkuriu momentu tapti salia esantis kaimas, lengvus ginklus tikrai turejo kiekvienas vyras. Bet stabiliose salygose tureti ginkla (virs to, kuri prireiktu mobilizacijos metu) vetoj darbo irankiu, butu taip pat beprasmishkai, kaip ir statit tvora. Stabiliose salygose, jei ka, isnes kartu su tvora.

***

Pagerinti ginklu kokybe ir padidinti kareiviu skaiciu galima buvo tik jei duoti karieiviam valstybiniu (arba kitokiu) dotaciju. Pavizdziui isduoti ginkla ir maista, ir, dar moketi jam alga, kad seima nebadautu, kol jis kariauja valstybei uz naujos zemios.

Bet tai nebuvo praktikojama viduramziu era, net dalinai, isskirus retus isimcius - Rusijoje tokiais buvo sauliai ir kanoneriai.

Atishkiais laikais afinieciai ir spartieciai istatidavo viena sunkiai ginkluota kareivi nuo 10 ir net nuo 7 zmoniu. Tai, dar, Afinai turejo ir samdiniu. Bet afinieciu Attikoje buvo 90 tukst is 500 tukst zmoniu, ir jiem dar mokejo "sajugininkai". Tas pats liecia ir spartiecio ir makiedonieciu.

Is visu jegu kariaujant u Ganibalu, ir jau praradus daug zmoniu, romenai kazkuriam momentui jau turejo islaisvinti vergus, kad sukomplektuot kariuomene. Bet ir cia romenu kariuomene sudare tik 2-3% nuo italijos gyventoju skaiciaus. Tiesiog romos pilieciu tarp italu buvo dar mazai.

T.y. valsitbinis dotavimas nepadidina absoliutu kareiviu skaiciu, kadangi vienu palaikimas buvo uz kitu saskaita.

***

Na ir akivaizdu, kad karaliai labiau norejo tureti reguliari kariuomene. Bet jos iseidavo maziau. Nors ir tautybines kariuomenes buvo ne tiek daug, kaip galetu pasirodyt. Vidutinishkai reikejo 200 kaimeciu, kad islaikiti viena sunkios ginkluotes ryteri (arba du pestininkus). Arba tie patis 200 kaimeciu galetu isstatyti 5-10 lankininku ar skidininku. Franku karaliai taip stengesi paversti savo kaimecius i vergus ne is bjauru charakteriu savybiu. Ne del to, kad laisvo kaimecio vaizdas buvo jais nepernesamos. Tiesiog, kai atrado balna ir kilpa, vienas riteris geriasnis variantas, uz kelios skidininkus.

Be abeju, po laisvu kaimeciu likvidavima, ryteriu kavalerija nebegavo pestininku palaikimo, bet sio palaikimo reiksme ilga laika buvo abejotina. Frankishkas lankininkas turejo buti ekipiruotas geleziniais streliu antgaliais 10-12 vnt. T.y. jokio reiksmes jo egzistavimas/neegzistavimas musio lauke neturejo. Ir kam jam buvo ten eiti?

Britu meile lankams pastebejo dar romenai, bet ilgi tiso lankai neisgelbejo britu nei nuo romenu, nei nuo saksu. Ir veliau britu lankininkai nesugebejo bent kazkiek paveikti i musio eiga prie Gastingo. Iki XII amz imtinai apie ju niekas negridejo. Ir tik XIV, kai Eduardas III suteike jiem nupirktu uz flamandishkus pinigus streles, anglishki lankininkai sugebejo padengti save slove.

Gelezio, kuri galetu tureti 10 kaimeciu, kaip tik uztektu ryterio ginkluotei, o ju maisto atsragu uztektu arkliui. Isvada prasesi pati: kaimeciai turi dirbti, o ryteriai - kariauti.

***

Kaimeciu skaicius, reikalingas islaikyti viena ryteri mazai priklause nuo tech levelio vystimo, kadangi, kai pageredavo daro irankos, sudetingesne (ir brangesne) tapdavo ginkluote. Ryteriu koncentracija i dirvo hektara biske skiresi tik pagal regionus - Europos vakruose kavalerija buvo ne tokia sunkia ir kainavo maziau. Be to Europoj kiekvienas ryteris buvo sukomplektuotas dar dvime vaikscijantiems ar vaziuojantiems tarnais, neturintiems kovines reiksmes, o Rusijoje - ne.

Ryteriu ir pestininku skaicius, kuriu galetu pristatyti kaimeciai, tokiu budu, lengvai paskaiciojimas. Lengva suskaiciuosti ir miestieciu. Ju pragivenimo lygis buvo aukstesnis, ir, atitinkamai, kareiviu skacius santykiniai buvo dydesnis. Nuo XIV amz miestas (nor ir ne kiekvienas) galejo pristatit 10 gerai ginkluotu kareiviu nuo 100 gyventoju.

I zygi, ipac tokiais kiekiais miesteciai iseidavo tik kazkokiose visishkai ishskirtinese atvejose. O ju ginkuotes koybe taip pat priklausidavo kaip nuo situacijos pavojingumo laipsnio, taip ir nuo mokesciu dydzio.

***

Tokiu budu viduramzios valstybes karo pajegos apskaita butu saiginai paprasta jei ne butu reguliarios kariuomenes ir samdyniu.

Lesus palaikyti reguliari kariuomene karaliui duodavo, pirma, lesai is jo asmeniniu zemiu, antra, mokesciai is miestu, banku kreditai, monopolijos ir muitines mokesciai, ir, trecia, laimikis.

Ankstesniam viduramziuje pirmas saltinis buvo beprasmishkas. Kaimo ukis duodavo tik neturalu prekiu, kuria apsimokedavo isnaudoti vietoje, t.y. apsimokedavo isdalynti zeme ryteriams. Sau karalius palikdavo ne daugiau zemes, nei reiketu jam ir jo "ukiui". Is tikruju ir tas nedydelis pasienio reguliariniu garnizonu skaicius irgi gaudavo pelna nuo aplinkiniu kaimeciu ir, vadinasi, nieko nesiskere nuo grafu piliu organizavimo. I kiekvien pestininka turejo buti 100 kaimeciu, i ryteri - 200.

Velesnem vyduramzije is savo zemes karalius kazkiek pelna gaudavo, bet jis buvo mizerinis, paliginus su antru punktu.

Pelnas nuo muitines, druskos, mokesciu, ir, tuo labiau, kreditai, priklause nuo miestu ir prekybos issivistimo. Bet jie galejo keistis labai stipriai. eoriskai - maximume - niestas galejo tureti reguliarine, gerai ginkluota kariuomene 5% gyventoju rybose. Bet tai - teorishkai. Pavyzdziui XIII amz Novgorodas tai galejo, o XIV amz - jau nebe. Ir tai tinka miestui-valstybei. Joks perdavimas neimanomas be praradimu. Ish miesto karalius gaudavo zimiai maziau lesu.

Reguliari kariuomene galima buve pervesti ir i autonomini egzistavima. T.y. palaikiti ji plesiant kaiminus. Kaip ne keista, ankstesniam vyduramziuje sis budas ne tik suveikdavo, bet ir buvo vienas is pagrindiniu budu padengti karo islaidos.

"Klojojancios kariuomenes" pavyzdziu gali buti danijos "karalio vyrai". Modelojant X amziaus Danija, Shekspiras net turejo issigalvuoti is galvos kazkoki "Elsinora", kadangi tuo laiku Danojoje nieko idomaus (isskiria 300-400 tukst kaimeciu) nebuvo. Kur buvo dydziule, pagal tuos laikus, karaiskoji kariuomene 3-5 tukst pistininku su plate - is vis neaisku. Bet kuriu atveju Danijoje jiem nebuvo ka veikti ir ji surasdavo lesu pragivenimui terrorizojant puse Europos. Danams mokejo Anglija. Danai gi, o ne norvegai-vikingai, uzkariavo Normadija.

Panasu i danija struktra turejo ir Russija IX-X amz. Didziuliai Riuriku zygiai buvo surishti su tuo, kad Kievu ju... silpnai maitindavo. Kievas buvo ne daugiau, nei poilsio baze, kurioje kariuomene negalejo likti ilgam. Ir Sviatoslavas, kaip zinoma, net norejo baze pakeisti.

Kariuomene gyvendavo is laimikio. Bahurus ish kievo grupiruotes pazindavo net Estijoje. Bet, jai jegu zygiui pas kaiminus nebuvo, tai jie iseidavo i maziau palninga, bet toki pati pavojinga zygi per priklausomos rusishku tautu zemes.

***

Galu gale armij karo metu galejo pasipilditi samdiniais, kuriu kieki isvis neimanoma nurstatyti. Uzkistai auksu karaliskeji rusiai, kaip ne keista, ne mifas. Aukso ten gal buvo ir nedaug, bet jis buvo ir saugojamas butent rusije. Jei nera pinigines paivartos, ka dar veikti su auksu, kaip ne ikisti i rusi?

Aukso atsargos jokiu budu nepriklause nuo ekonomikos padeties - labiau nuo buvusio valdovu skurdumo, mokesciu, praejusiu karo pasekmiu, duokliu ir t.t. Bendrai - aukso kiekis karaliaus lobyne ir, atitinkamai, kareiviu skaicius, buvo atsitiktinis. Desningumas buvo tik toks, kad net turtinga Prancuzija XIV sugebejo pasamdyti tik viena arbaletininka per 1500 gyventoju. Karaliu aukso atsargos buvo labai kuklios.

Tik aukso kiekis ir samdiniu skaicius tiesioginio rysio neturejo. "Laimes dzentelmenai" XIV-XVI amz nesidomejo algom. T.y. jie ji reikalavo, nes jiem reikejo palaikyti save zygio metu, bet kariavo samdiniai uz teise plesti ir buti maroderiais. Netgi skurdus karalius galejo surinkti dydziule kariuomene, jei zadedavo saugu ir turtinga kara. Jei pas prancuzus, kariavusius savo territorijoje ie nesekmingai samdiniai ejo sunkiai, tai pas anglus, kurie laimedavo ir plesdavo prancuzishkus miestus, valkatos renkesi is visos Europos. Tokiose salygose jie buvo pasiruosusi dirbti uz maista arba net su savo maistu.

***

Viska turi ir blogos puses. "Valkatojanciu" kariuomenes palaikias valstybej galejo nieko nekainuoti. Bet po pirmo gi pralaimejimo jos dingdavo, kaip dumai. Arba apsisukdavo pries samdytoja.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://swat.giliaidzin.lt
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Ekonomika ir karo jega kardo ir magijos pasaulije.   

Atgal į viršų Go down
 
Ekonomika ir karo jega kardo ir magijos pasaulije.
Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» KARO VILKAI. Jūrų pėstininkai / The Pacific

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Trys Atspindžiai :: Senieji žinių lobynai :: Maherano biblioteka-
Pereiti į: